Pažandė, sprandinė, mentė, kumpis, nugarinė, papilvė, šonkauliai ir kanopos. Maždaug taip jie teisingai ženklinti mėsą raginančiame plakate „supjaustė“ arklį. Ir, girdamiesi žiniasklaidai, išsiuntinėjo tą plakatą po Europą vildamiesi, kad ir lietuviai supranta prancūziškai.
„100 procentų jautienos?“, – klausia prancūziškas užrašas paveikslėlyje, kuriame išvedžioti arklio kontūrai ir skerdienos dalis ženklinantys punktyrai.
„Jie mums siūlo valgyti arklieną, kaip tai daro tie patys prancūzai ar italai?“ – pyktelėjo portalo lrytas.lt skaitytoja.
Tad toks Europos „žaliųjų“ atsišaukimas, raginantis perdirbėjus neapgaudinėti vartotojų ir surašyti, iš kokios mėsos yra pagaminti produktai, pavyzdžiui, suslėgta dešra, ištroškinti konservai ar suslėgtas vyniotinis, liko nesuprastas.
Spaudžia gamintojus
Vasario 11-ąją, Europos Parlamentas pritarė Žaliųjų-Europos laisvojo aljanso grupės inicijuotai rezoliucijai „Perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ženklinimas“.
Šios šios frakcijos nario Bronio Ropės teigimu, žalieji nuo 2013-aisiais kilusio arklienos skandalo minė takus, kad ženklinant mėsos gaminius būtų tiksliai nurodoma jų sudėtis.
Skandalas – jau pamirštas, o problema esą liko. Dabar, kai Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, Europos Komisijai teks parengti teisės aktus, kurie reglamentuos privalomą perdirbtų maisto produktų sudėtyje esančios mėsos ženklinimą.
Pasak B.Ropės, kai toks reglamentas įsigalios, gamintojai, teigiantys, jog prekiauja lietuviška dešra, privalės gaminio etiketėje aiškiai nurodyti sudėtyje esančios mėsos kilmės šalį. Dešra bus lietuviška, jei tikrai bu pagaminta iš Lietuvoje užaugintų gyvulių mėsos.
Tuo tarpu žaliųjų oponentai teigia, kad toks žymėjimas pakels produkcijos kainas. Be to, jie perlenkė lazdą: mėsos ženklinimo taisyklės jau ir taip keičiasi nuo šių metų balandžio.
Nauja tvarka – nuo balandžio
Kurioje šalyje užaugintas gyvulys, o kurioje – paskerstas, išmėsinėtas ir perduotas prekybininkams? Pirkėjams rūpi visa tai žinoti.
Todėl Europos Komisija (EK) nustatė tikslias visos mėsos ir paukštienos ženklinimo taisykles – parengė reglamentą. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, įsigalios 2015-ųjų balandį.
Tad, pagal reglamentą, ženklinant kiaulieną ar paukštieną ant etikečių jau po pusantro mėnesio turės atsirasti užrašai, kokioje valstybėje užaugintas gyvūnas ir kokioje – paskerstas.
Kadangi vienoje valstybėje paauginti paršeliai parduodami kitos šalies ūkiams, ant etikečių atsiras ir toks užrašas: „Užauginta keliose ES valstybėse“. O jei mėsa buvo importuota iš trečiųjų šalių, apie tai vartotojus įspės užrašai „Užauginta ne ES“, „Kilmės šalis – ne ES“ arba „Užauginta ES nepriklausančiose šalyse“.
Žmonėms, kurie pirks smulkintą mėsą ar jos nuopjovas, užrašai etiketėse „Kilmės šalis – ES“ arba „Užauginta ir paskersta ES“ siųs žinią, kad tai – skirtingose ES valstybėse užaugintų gyvulių ar paukščių skerdiena.
Ženklinant jautieną ir jos produktus ir dabar jau nurodoma galvijų gimimo, auginimo, paskerdimo ir išpjaustymo šalis.
Vargai dėl arklienos
2013-ųjų vasarį Europą supurtė falsifikatų skandalas. Paaiškėjo, kad Airijos ir Didžiosios Britanijos prekybos centrai prekiavo falsifikuotais jautienos pusfabrikačiais. Į parduotuves jie pateko iš tiekėjo Prancūzijoje, – bendrovės „Comigel“.
Anuomet išaiškėjo ir tai, kad prancūzai organizavo mėsos tiekimą iš skerdyklos Rumunijoje. Pasirodo, rumunų įmonė „Spaghero“ sąmoningai apgaudinėjo užsakovus, ir arklių mėsą pardavinėjo vietoj jautienos. Mat arkliena toje šalyje yra gerokai pigesnė už galvijų mėsą.
Skandalas kliudė ir Latviją. Paaiškėjo, kad pora kaimyninės šalies gamintojų taip pat klaidino vartotojus, – nenurodė, kad gamindami jautienos konservus į juos įmaišė ir arklienos.
Sproginėjant vartotojų pykčiui kartu pasklido žinios ir apie tai, kad italai ne šiaip sau mėgsta arklieną bei mielai ją nuperka iš Lietuvos tiekėjų. Mat ši mėsa – ir skani, ir maistinga.
