Jevgenijaus Reiderio, Andrejaus Levino, Jekaterinos Verbos, Olego Petrovo įmonės. Ar tiesiog – Hryniuko įmonė, M.Černomordovo įmonė, I.Proskuriakovo įmonė.
Tai – individualių įmonių pavadinimai, kurių Rodūnios kelio 28-ajame name esančio bendrabučio 226-ajame kambaryje įregistruota per tris šimtus.
Tokių adresų Vilniuje, kuriais registruota šimtai įmonių, – keletas. Visus juos puikiai žino Migracijos valdybos darbuotojai.
Įmonių savininkų pavardės rusiškos, ukrainietiškos, bet nereikia apsirikti. Dažniau pasitaiko, kad tos įmonės registruojamos vietos gyventojų vardais, o tik paskui jas nuperka užsieniečiai.
Įsipyko benamių orgijos
„Jau kelis mėnesius jaučiau, kad vyksta kažkokie įtartini dalykai. Paštininkas atneša krūvas laiškų, o kai dėžutė nuo jų užsikemša, vokus iš ten išima.
Atrodė keista – kambaryje niekas seniai negyvena, o tuo adresu laiškai tiesiog plūsta“, – pasakojo Rodūnios kelio 28-ojo namo gyventoja Tamara.
Tie laiškai – įvairių įmonių savininkams. Visos jos registruotos kambaryje, kurio duryse net spynos nėra. Tiksliau, ji yra, bet seniai sugedusi.
Durys ne kartą laužtos, o dabar užantspauduotos. Kitas bendrabučio gyventojas Viktoras paaiškino, kodėl.
„Kai neįgalus kambario šeimininkas prieš metus numirė, ten įsikūrė benamiai. Įgriso iki gyvo kaulo jų orgijos, policiją kvietėme nekart. Kol pagaliau pareigūnai duris užantspaudavo“, – pasakojo Viktoras.
Mirtys – nuo kvaišalų
Viktoras karčiai juokavo, kad tame kambaryje galėtų įsikurti greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ar policijos punktas. Juk bendrabutis neramus, blykčiodami švyturėliais automobiliai prie jo lekia kone kasdien.
Vilnietis lenkė pirštus skaičiuodamas: štai praėjusią savaitę jų bendrabutyje perdozavusi narkotikų mirė dvidešimtmetė mergina. Prieš pusantro mėnesio tokia pat mirtis ištiko 29 metų moterį.
Viktoro paralyžiuotas kaimynas taip pat mirė nuo kvaišalų. Po dviejų savaičių į aną pasaulį iškeliavo ir neįgalųjį prižiūrėjęs draugas, kuris aną, anot Viktoro, ir buvo „pasodinęs ant adatos“. Štai toks čigonų taboro kaimynystėje esantis bendrabutis.
„Kur tai matyta – 16 kvadratinių metrų kambarėlyje įregistruota tiek įmonių! Tapetai nudraskyti, durys išklerusios. Koks gi ten biuras gali būti. Stebuklų šalis“, – stebėjosi Viktoras.
Lengviau gauti leidimą
Rodūnios kelyje esantis bendrabutis iš kitų adresų, kuriais naudodamiesi legalizuojasi šimtai užsieniečių, išsiskiria tuo, kad čia registruotos beveik vien tik individualios įmonės.
O kitais adresais daugiau registruota uždarųjų akcinių bendrovių.
Vilniaus migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis paaiškino, kodėl taip yra.
Tapus individualios įmonės savininku, lengviau gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Užtenka tik sumokėti sveikatos draudimo įmoką, metų pabaigoje pateikti ataskaitas.
Uždarąsias akcines bendroves Migracijos valdybos darbuotojai turi daugiau galimybių tikrinti, jas sunkiau įsteigti.
Slegia skolos „Sodrai“
Įmonės, kuriomis naudojasi Lietuvoje ketinantys apsigyventi užsieniečiai, paprastai registruojamos bendrabučiuose.
„Štai neseniai tikrinome vieną bendrabutį Šaltkalvių gatvėje. Apleisto pastato kambarėlyje radome nieko apie tai nenutuokiantį nuomininką“, – pasakojo G.Bagužis.
Jeigu Migracijos valdybos specialistai patikrinę neranda priežasčių anuliuoti leidimus laikinai gyventi, tiesiog surašomas aktas, kuris lieka byloje.
O anuliuoti tokį leidimą galima nebent už tai, kad įmonė neužsiima jokia veikla, darbuotojams nemoka atlyginimų, pateikia neteisingus duomenis, ją slegia skolos „Sodrai“. Tokių įmonių Rodūnios kelio bendrabutyje – ne viena.
Pavyzdžiui, Leonido Černyševo įmonė „Sodrai“ įsiskolinusi 203,38 euro, Aliaksandro Naleckio ir Vladislavo Kirsanovo įmonės – po 107,8 euro, Anastasijos Garbuz įmonė – 53,93 euro.
Pasitaiko atvejų, kad dešimtys ar šimtai įmonių įkuriama net lūšnose.
Lūšna – net be stogo
Štai Papiškių kaime prie sostinės stūkso troba. Viename jos gale gyvena senelis, o kitame, negyvenamame, registruota kelios dešimtys įmonių.
Žemutiniame čigonų tabore esantis Dariaus ir Girėno gatvės 193-iasis namas lyg po karo. Prikūrus jame įmonių, laikinus leidimus gyventi Lietuvoje gavo 44 Ukrainos piliečiai.
Vienoje namo pusėje gyvena čigonai. O kitoje, kur registruotos įmonės, net stogo nėra.
Ši namo dalis praėjusiais metais buvo parduodama už 4344 eurus. Skelbime neslepiama, kad 34 kvadratinių metrų namo dalis yra čigonų tabore, kad pastato būklė prasta, kad nėra jokių patogumų – tualetas lauke, vanduo – iš kolonėlės.
Ar tokį būstą kas nors galėjo pirkti norėdamas jame apsigyventi? Aišku, kad ne. Vadinasi, įsigijo tas, kuris žinojo, kuo šiuose griuvėsiuose versis.
Tad dabar šioje lūšnoje registruota bendrovė „Transkonus“. Jos vadovas – ukrainietis Dmytro Bogačius.
Toje pačioje troboje – įmonė „Tornado servisas“, kuriai vadovauja Oleksijus Popovas. Abi šios įmonės Vilniuje įregistruotos praėjusiais metais, kai Ukrainoje įsisiautėjo karas.
Tinka ir garažų masyvai
Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais sostinėje buvo trys butai, kuriuose įregistruota per tūkstantį įmonių.
Architektų gatvės 56-ojo namo 101-ajame bute vien pernai buvo įkurtos 338 įmonės. Dar daugiau jų įregistruota adresu Perkūnkiemo g. 13-91 – 341. Rodūnios kelio 28-ajame bendrabutyje tokių įmonių – 335.
Dar vienas būdas įkurti įmonę ją įregistruojant garažų masyve. Po kelis šimtus jų yra Ramybės, A.Gustaičio ir Veiverių gatvių garažuose.
Įmonės registruojamos ir administracinėse patalpose. Vien Spaudos rūmuose Laisvės prospekte jų prikurta per tris šimtus. J.Savickio gatvės 4-ajame pastate – dar 262 bendrovės.
Daugiausia atvyksta rusų
Migracijos valdybos specialistai pasakojo, kad įmones pirmiausia registruoja Lietuvos piliečiai dėl to, kad jiems tai atlikti paprasčiau nei atvykėliui – tereikia pateikti prašymą internetu. Paskui jau tos įmonės su tvarkingais dokumentais perleidžiamos užsieniečiams. Niekam ne paslaptis, kad už atlygį.
Ar dėl neramumų Ukrainoje į Vilnių pradėjo plūsti ukrainiečiai? G.Bagužis sakė, kad Ukrainos piliečiai dažniau renkasi kaimyninę Slovakiją.
Tačiau užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, skaičius įspūdingas. Jis vis didėja.
Štai Rusijos piliečiai turi 2868 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, Baltarusijos – 1646, Ukrainos – 1425, Irano – 157, Pakistano – 155, Nigerijos – 82.
Prašytojų armija didėja
Nuolat auga ir leidimų laikinai gyventi prašytojų armija. Pavyzdžiui, 2012 metais dėl to į Vilniaus migracijos valdybą kreipėsi 6772 asmenys, 2013 metais – 8097, o pernai – 10 948.
2013-aisiais leidimų prašė 300 sostinėje įmones įkūrusių asmenų, o praėjusiais metais jų buvo net 1109.
Kitas pagrindas prašyti leidimo – tapti įmonės akcininku. 2013 metais jų buvo 818, o pernai – jau 2111. Tokiu pat būdu legalizavosi ir įmonių vadovai.
Jų 2013-aisiais buvo 1299, o 2014-aisiais – 2229.
„Ukraina, Gruzija, Indija, Rusija, Turkija, Pakistanas, Egiptas, Afganistanas, Iranas“, – vartydami patikrinimo aktus Migracijos valdybos specialistai vardijo šalis, iš kurių atvykėliai Vilniuje registravo įmones.
Leidimų gyventi Lietuvoje prašė ir čia įregistravę santuokas. Tokių užsieniečių užpernai buvo 1299, o pernai – 1460.
Migracijos valdybos specialistai skundėsi, kad nebespėja kontroliuoti vis daugėjančių užsieniečių įmonių veiklos. Vien šiemet šios valdybos Užsieniečių reikalų skyrius atliko 125 patikrinimus, iš jų 56 – dėl tokių įmonių veiklos.
Neaišku, kaip tikrinti
Pagausėjus atkeliaujančių įtartinų asmenų, jokios veiklos nevykdančių įmonių, vien šiais metais Migracijos valdyba į 25 prašymus suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atsakė neigiamai. Praėjusiais metais leidimai nesuteikti 185 asmenims, 2013 metais – 123.
„Blogiausia, kad mums niekada niekas nedavė nurodymų, ką mes privalome daryti.
Iki šiol nėra jokio tvarkos aprašo, kaip turime tas įmones tikrinti, kaip kontroliuoti nelegalią migraciją. Kokius dokumentus turi pateikti užsienietis, kad įmonė vykdo veiklą?
Tad tikriname pinigų pervedimus, kitus dalykus. Bet mes juk ne finansininkai“, – kalbėjo G.Bagužis.
