„Bėga iš ten? Nieko panašaus. Lietuviai vis dar veržiasi dirbti į Norvegiją.
Visa bėda, kad nebėra kam: geri specialistai seniai paliko Lietuvą. Be to, ir čia, Norvegijoje, lietuvius maitinusių statybos apimtis mažėja.
Juntama šiokia tokia krizė. Krintanti naftos kaina kelia sunkumų ne tik su jos gavyba susijusioms Norvegijos įmonėms. Ir kitoms nėra lengva“, – sakė aštuonerius metus Norvegijos statybos bendrovėje projektų vykdytoju dirbantis Alvydas J.
Jis dirba statybos įmonėje, kurios administracijoje triūsia norvegai, o statybose darbuojasi imigrantai iš Lietuvos ir keletas – iš Lenkijos.
Svarbiausia – vaikai
„Įstatymai, ginantys vaikus čia, – itin griežti. Direktoriaus pavaduotojas yra norvegas, su kuriuo seniai bičiuliaujamės. Jei tik vaikas suserga ar blogai jaučiasi, jis viską meta ir slaugo jį namuose. Nereikia jokių nedarbingumo pažymų, pakanka skambučio į darbą, kad jo nebus.
Norvegams svarbiausia – šeima, ir tik po to – darbas. Mūsiškiai to negali suprasti, atvirkščiai, dar pasišaipo esą vyras, o būna su vaiku.
Lietuvoje tėvai gali ilgam išvažiuoti, palikti vaikus globoti kam nors kitam. Čia, Norvegijoje, tai neįmanoma. Kelios žmonių kartos užaugo prie tokios tvarkos, kad vaikų negalima ne tik mušti ar barti. Net piktas žvilgsnis čia jau yra kone nusikaltimas. Jiems visa tai įaugę į kraują, ir mes to nesuprasime“, – pasakojo Alvydas.
Statybos poreikis gesta
Neseniai ši įmonė, kurioje gausu lietuvių, netoli Moso oro uosto „Rygge“ baigė statyti didžiausią Norvegijoje ligoninę.
„Darbo turėjome porą metų. O šiuo metu statybos apimtis traukiasi, užsakymų mažėja. Dar turime keletą projektų, pavyzdžiui, šiuo metu statome mokyklą. Bet darbuotojų poreikis smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, anksčiau mūsų įmonėje dirbo 120 žmonių, šiuo metu – 50“, – kalbėjo vyras.
Jo teigimu, įsidarbinti, bent jau statybos įmonėse, sunku. Rinka – perpildyta. Tie, kurie ieško darbo, tikrinami per daugybę atrankos filtrų, pavyzdžiui, reikalaujama kelerių metų darbo patirties, turėti specialybę, būti pramokus norvegų kalbos.
Privalu laikytis taisyklių
Anot pašnekovo, darbo drausmė ir darbo sauga Norvegijoje – būtinybė, nuo kurios neįmanoma išsisukti.
„Yra taisyklės, vadinasi, privalu jų laikytis. Jei tinkamai elgiesi, niekada neužkliūsi.
Didžiausias vargas dirbti su atvažiuojančiais lietuviais, kol jie įpranta tų taisyklių laikytis.
Viena jų – darbe jokių svaigalų. Norvegas niekada neateis į darbą pirmadienį su kvapeliu, o lietuviai, kol įsisiūbuoja po savaitgalio išgertuvių, ir pusdienis praeina.
Kita – saugos priemonės. Didžiausias sunkumas – įpratinti juos dirbti su šalmu, vilkėti specialius drabužius, avėti nuo smūgių apsaugančius batus ir, žinoma, dirbant aukštai visada prisisegti saugos virves. Jei tik to nebus padaryta, nuo bausmės neišsisuksi, – kalbėjo Alvydas. – O šiuo metu turime dar vieną rūpestį – praradome neblogą darbininką.
Lietuvis įkliuvo policijai. Jis ne tik viršijo greitį, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, bet ir buvo girtas. Kol kas sunku numanyti, kiek metų jam gresia kalėjimo.
Emigrantų čia pilni policijos izoliatoriai. Neseniai kitas mūsų darbininkas už tai, kad viršijo greitį, atsėdėjo 30 parų. Kitas, kad greitį viršijo 12 km/val., sumokėjo 3000 Norvegijos kronų (apie 350 eurų) baudos. Jokių išimčių. Pažeidei taisykles? Būsi už tai nubaustas.“
Paklausa nesumenko
„Norvegija žmonėms vis dar labai patraukli darbdavė. Vaiko pagrobimo skandalas jos įvaizdžio nesugadino. Juoba kad net nežinia, kieno pusėje tiesa.
Bet mes negalime padėti visiems, trokštantiems padirbėti Norvegijoje. Norinčių išvažiuoti labai daug, bet mes tarpininkaujame įdarbindami tik techninius darbuotojus, pavyzdžiui, suvirintojus, tekintojus, frezuotojus. Reikia ir anglų kalbą mokėti, ir turėti ne mažesnės kaip trejų ketverių metų patirties“, – sakė Šiauliuose esančios įdarbinimo užsienyje agentūros „Euro kryptis“ atstovė Lina.
Pasak Kaune veikiančios agentūros „Rekruta“ atstovo Eriko, jokie skandalai neužgesina žmonių noro dirbti Norvegijoje.
„Tie, kurie planavo išvažiuoti, tie ir išvažiuoja. Paprastai žiemą per savaitę dirbti į Norvegiją išvyksta 3–6 žmonės, – maždaug tiek laisvų darbo vietų pasiūlo norvegai.
Dažniausiai vykstama dirbti į žuvų perdirbimo įmones, gėlių pakavimo, avalynės sandėlius. Tai nekvalifikuotas, pagalbinis darbas“, – sakė Erikas.
Jo teigimu, žmonės dirbti į Norvegiją važiuoja vieni, be vaikų. Jų amžius kuo įvairiausias – nuo 18 iki 55 metų.
„Pastaruoju metu darbo svetur ieško 40 metų ir vyresni žmonės. Nuo gruodžio iki šiol iš visų išvažiavusių dirbti į užsienį 80 proc. buvo vyrai.
Gyventi tenka bendrabučiuose, šeimoms negalime pasiūlyti normalių gyvenimo sąlygų“, – užsiminė Erikas.
Darbo vietų – mažiau
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2014-aisiais užsienyje buvo įdarbintas 2791 žmogus – 1113 asmenų mažiau negu 2013 metais.
Iš visų užsienyje įsidarbinusių žmonių 67 proc. buvo vyrai.
Didžiausią dalį įdarbintų asmenų sudaro 25–49 metų amžiaus asmenys – 1547 (55 proc.). Įdarbinti 1027 (37 proc.) asmenys iki 24 metų ir 217 (8 proc.) asmenų nuo 50 metų amžiaus.
Ketvirtadalis įdarbintų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, 22 proc. – aukštesnįjį, 30 proc. – profesinį ir 23 proc. neturėjo profesinio pasirengimo.
Pernai, kaip ir 2013 metais, daugiausia asmenų buvo įdarbinta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijos Karalystėje ir Danijoje.
Skaitykite verslo naujienas ir mūsų FB puslapyje.
