Pirmiausia – apie algas
Pasak SEB banko ekonomisto Gitano Nausėdos, dabar, kai Lietuva atsidūrė euro zonoje, jau be jokių aritmetinių veiksmų galime palyginti savo algas su tomis, kurias gauna vokiečiai, britai ar graikai.
„Atsiliekame smarkiai. Nors nėra vilties, kad darbdaviai dabar ims didinti algas. Bet psichologinis spaudimas jiems jau prasideda“, – sakė G.Nausėda.
Šiuo metu Švedijoje vidutinis atlyginimas sukasi apie 4000 eurų, ne ką mažesnis jis ir Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje jis sukasi apie 3500 eurų, Graikijoje – apie 1730 eurų, užtat Lietuvoje vidutinė alga tesudaro 680 eurų. Per kiek metų juos pasivytume?
Jei atlyginimai ir toliau augs tokiu greičiu, kaip pastaruosius ketverius metus (po 5 proc. kasmet), vokiečius pasivytume per 69 metus.
Jei mūsų algų augimo sparta padvigubėtų, iki vokiečių žingsniuotume 24 metus.
Atitinkamai Jungtinės Karalystės darbuotojų algas pasivytume arba per 42 metus, arba per 20 metų.
O štai graikams ant kulnų imtume lipti (jei tik jų pačių algos nesikeis) po 19 arba po 10 metų.
„Vis dėlto viltis uždirbti daugiau turi eiti koja kojon su didėjančiu įmonių konkurencingumu.
Mūsų nuomone, svarbu ne tiek vidutinio darbo užmokesčio augimo greitis, bet ir darbo našumo augimas. Narystė euro zonoje didinti turėtų ir investicijas, ir darbo našumą“, – sakė G.Nausėda.
Dar viena priežastis, kuri, tikėtina, paskatins augti algas – tai didėjančios investicijos.
Euro įvedimas vilioja užsienio investuotojus, ypač – mažmeninės prekybos sektoriuje.
„Kalbame ir apie laukiamą „Lidl“, ir kitus užsieniečių jau statomus prekybos centrus.
Be to, gamybos sektoriaus įmones euro zona veikia drąsinamai. Tai leidžia tikėtis užsienio investicijų, o kartu – ir spartesnio algų kilimo.
Eurą prieš ketverius metus įsivedusios Estijos pavyzdys paliudijo, kad užsienio kapitalo įmonės moka didesnes algas nei saviškės“, – užsiminė G.Nausėda.
Keičia eksporto kryptį
Pasak G.Nausėdos, 2015-ieji gali tapti įdomūs eksportuojančioms įmonėms.
„Nėra iliuzijų, kad euro zonos ekonomika ims ir atsigaus. Nebent Vokietijos ekonomika tai padarys šiek tiek greičiau. Nepaisant, kad Europos centrinis bankas ir imasi priemonių, kurios palaistytų ekonomikos medį, jų poveikis bus juntamas po poros metų. Ir tai riboja eksportą į Vakarus“, – užsiminė G.Nausėda.
Į Rusiją eksporto galimybės jau pernai susiaurėjo iki paties mažiausio plyšelio. O šių metų pradžioje vežėjams kilusios problemos apskritai uždarė šią prekybos dėžutę.
„Juoba kad Rusijos ekonomikos prognozės yra liūdnos, tad ši valstybė pasitrauks iš pirmosios pozicijos, kurią užėmė kaip svarbiausia mūsų įmonių eksporto rinka.
Yra jų kitų, patrauklių, tarp jų JAV, kur bendrasis vidaus produktas auga sparčiau nei kitur. Kinijos ekonomika, prognozuojama, augs daugiau nei 7 proc. Ši rinka ir toliau bus patraukli“, – sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, ne mažiau svarbu eksportuotojams – valiutos kurso pokyčiai. Jie suteikia geresnį konkurencingumą dolerio zonos rinkose. „Anksčiau eksportas į JAV ir Kiniją įmonėms nebuvo ypač patrauklus, nes euras buvo stiprus dolerio atžvilgiu. Todėl daugeliui gamintojų JAV rinka nebuvo tarp geidžiamiausių“, – kalbėjo G.Nausėda.
Situacija pernai, ypač antroje metų pusėje, pradėjo keistis, kai doleris ėmė stiprėti euro atžvilgiu. Tai padidino ir eksporto patrauklumo, ir pelningumo rodiklius.
„O štai ir pavyzdys: neseniai šaltalankius auginanti įmonė nutarė pradėti veiklą ir Kinijoje. Ir tokių pavyzdžių bus ne vienas“, – patikino ekonomistas.
Kur garantijos, kad šis kursas užsibus – doleris toliau stiprės? Ar tai nebus klaida – skverbtis į tas rinkas?
“Manyčiau, kai kurie pamatiniai dalykai, kaip JAV ekonomikos atotrūkis nuo euro zonos, kaip ir federalinio banko užmojis didinti palūkanas, byloja, kad doleris turi pakankamai geras galimybes išlaikyti geras pozicijas. O tai itin svarbu eksportuotojams, nusižiūrėjusiems dolerio zonos rinkas“, – sakė G.Nausėda.
Verslas netrypčioja vietoje
„Nors yra daug veiklos ir ekonominių iššūkių, smulkusis ir vidutinis verslas randa atspirties taškų. Tai padeda tikėtis kad ir nedidelio, bet vis dėlto augimo. Tiesa, matyti, kad tam trijų Baltijos šalių įmonės renkasi skirtingą taktiką“, — sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Baltijos šalių smulkusis ir vidutinis verslas, planuodamas 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu 2014-aisiais. Tačiau, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos bei iššūkių euro zonoje ir vidaus rinkose, įmonės įžvelgia galimybių toliau augti.
Latviai – linksmiausi
Lietuvos įmonių eksporto ir personalo plėtros planai yra didžiausi iš Baltijos šalių. Latvijos bendrovės nusiteikusios optimistiškiausiai dėl apyvartos augimo, o Estijoje ir toliau yra didžiausia ketinančių investuoti įmonių dalis Baltijos šalyse.
Tokie duomenys skelbiami SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook 2015“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausomis.
Jų duomenimis, šiemet apyvartos augimo tikisi 77 proc. Baltijos šalių įmonių (2014 m. — 89 proc.).
Latvijoje tokių įmonių dalis yra didžiausia — 83 proc., Estijoje — 80 proc., o Lietuvoje — 69 procentai. Visų trijų šalių verslininkai dažniausiai tikisi nuosaikaus – iki 15 proc. apyvartos padidėjimo.
Lietuviai nenuleido rankų
Apklausų metu paaiškėjo, kad nors mažų įmonių pagrindinė rinka ir toliau yra vidaus rinka, šiemet iš trijų Baltijos šalių eksportui daugiausia dėmesio skirs Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės. Tokių planų turi 33 proc. lietuviškų bendrovių (Estijoje — 28 proc., Latvijoje — 18 proc.).
„Lietuvos geografinė padėtis yra labai patogi ir įmonės tuo pasinaudoja.
Be to, pastaraisiais metais valstybė stengiasi gerinti Lietuvos ekonominius santykius su naujomis šalimis, įgyvendina įvairias su eksporto skatinimu susijusias programas, skirtas būtent mažesnėms įmonėms. Tai irgi drąsina verslininkus ieškoti naujų prekybos galimybių užsienyje“, — kalbėjo V.Doveika.
Kurs naujų darbo vietų
Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas tarp Baltijos šalių taip pat turi daugiausia planų kurti naujas darbo vietas — įdarbinti naujų žmonių ketina beveik trečdalis įmonių (29 proc.). Estijoje tokių planų turi 23 proc., o Latvijoje — 13 proc. verslininkų.
Pasak V.Doveikos, noras didinti darbuotojų skaičių taip pat svarbus rodiklis, rodantis, kad šalies smulkusis ir vidutinis verslas pesimizmui nepasiduoda.
Estijoje įmonės šiemet daugiau dėmesio skirs investiciniams projektams įgyvendinti. Šiemet investuoti čia ketina 41 proc. verslininkų.
Lietuvoje ir Latvijoje tokių įmonių dalis mažesnė — atitinkamai 29 ir 28 procentai.
Pasak V.Doveikos, Estijoje įmonės metai iš metų daug dėmesio skiria verslo procesams automatizuoti, modernizuoti, inovacijoms diegti ir taikyti, todėl ir investicijų planai bei investicijų portfelis čia didesni.
Latvijos įmonės, nors apyvartos augimo tikisi labiausiai, aktyvumu šiemet nusileidžia ir Lietuvai, ir Estijai. Remiantis apklausų duomenimis, šios šalies mažos ir vidutinės įmonės mato mažiausiai eksporto galimybių, taip pat yra suplanavusios mažiausiai investicijų ir inovacijų.
„Ko gero, įmonės čia dar labiau tobulins savo veiklą ir sieks turimais pajėgumais pasiekti geresnių rezultatų“, — sakė V.Doveika.
Mažų ir vidutinių įmonių apklausas, kurių metu verslininkai teikė veiklos prognozes 2015 metams, SEB bankai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko 2014 metų rudenį. Iš viso apklausta daugiau kaip 6 tūkst. įmonių, kurioms bankai teikia savo paslaugas. Apklausoje Lietuvoje iš viso dalyvavo 1266 įmonės.
