„Chevron“ padalinys Lenkijoje savo pranešime nurodė
„nusprendęs nebetęsti skalūnų dujų operacijų Lenkijoje, nes
galimybės (šioje šalyje) nebegali sėkmingai konkuruoti su
galimybėmis“ kitose valstybėse, kuriose veikia ši tarptautinė
bendrovė.
Per pastaruosius trejus metus skalūnų dujų paieškas Lenkijoje
taip pat nutraukė energetikos milžinės „Exxon Mobil“,
„Total“ ir „Marathon Oil“.
Jas ir kitas energetikos bendroves viliojo prognozės, kad
Lenkijoje slypi didžiuliai skalūnų dujų ištekliai.
Tačiau pradėjus telkinių paieškų projektus, tos prognozės
subliūško. Be to, paaiškėjo, kad dėl geologinių ypatumų
gręžinius Lenkijoje įrengti daug sunkiau, o bendrovių vadovai
skundėsi dėl neaiškumo vyriausybinio reguliavimo taisyklėse.
Per kelis pastaruosius mėnesius smarkiai nusmukus pasaulinėms
energetikos išteklių kainoms energetiko milžinės buvo priverstos
mažinti išlaidas ir uždaryti investicinius projektus, kurių
rentabilumas atrodo abejotinas.
Susiklosčiusi sunki padėtis temdo ir skalūnų dujų gavybos
perspektyvas Rumunijoje, kur taip pat veikia „Chevron“. Tos
šalies premjeras Victoras Ponta pernai lapkritį
sakė, kad Rumunija veikiausiai neturi skalūnų dujų telkinių, nors
buvo dedamos pastangos jų rasti.
Rytų Europos šalių, ypač Lenkijos, Rumunijos ir Lietuvos,
vyriausybės optimistiškai vertino skalūnų dujų gavybos planus,
galinčius sumažinti valstybių priklausomybę nuo energetikos
išteklių, importuojamų iš Rusijos.
Tačiau Rytų Europa jau ėmėsi diversifikuoti savo energetikos
rinką kitomis priemonėmis – daugiausiai importuodamos suskystintas
gamtines dujas iš kitų tiekėjų, tokių kaip Kataras, taip pat
kurdami geresnes jungtis su Vakarų Europos dujotiekių tinklu.
