Pabrangęs frankas drasko šia valiuta paskolas paėmusių žmonių kišenę. Todėl jie buriasi ir ketina reikalauti išimčių, nes dėl smarkiai išaugusių įmokų negali pragyventi.
Paskolas išdavusio banko atstovai įsitikinę, kad keisti valiutos kurso sutartyse neįmanoma, tačiau jau užsiminė apie įvairias lengvatas.
Ketina ieškoti teisybės
Kai kurie Lietuvos gyventojai dar 2008 metais susigundė galimybe pasiskolinti Šveicarijos frankais.
Tuo metu frankas kainavo 2,3 lito, o palūkanos buvo palankesnės, nei paskolą imant eurais arba litais. Šiandien frankas beveik lygus eurui (3,45 lito).
Mat Šveicarijos bankas, dar 2011 metais nusprendęs, kad euras negali kainuoti mažiau nei 1,2 franko, šių metų sausio viduryje netikėtai atsisakė toliau palaikyti tokį nacionalinės valiutos kursą, todėl ji vos per dieną pabrango daugiau nei penktadaliu. Atitinkamai išaugo ir įmokos už šia valiuta paimtas paskolas.
„Kreipsimės ne tik į banką, bet ir į vartotojų teises ginančias organizacijas, Lietuvos banką. Reikalausime, kad komercinis bankas pakeistų sąlygas“, – „Lietuvos rytui“ sakė grupę buriantis Tomas.
Skolininkai neslėpė, kad juos įkvėpė likimo brolių patirtis kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vengrijoje, dar praėjusių metų pabaigoje valdžia pareikalavo pakeisti paskolas iš frankų į forintus. Dėl to nuostolių patyrė Vengrijoje veikiantys komerciniai bankai.
Panašiu keliu eina ir Kroatija bei Lenkija. Pastarojoje šalyje per 500 tūkstančių gyventojų yra pasiskolinę frankais.
Įsikišo Lenkijos vadovai
„Jeigu man reikėtų rinktis tarp banko ir paskolas turinčių žmonių interesų, stočiau į tų žmonių pusę.
Už tai turi sumokėti bankai, o ne biudžetas“, – už skolininkus mūru stojo Lenkijos premjerė Ewa Kopacz.
Kaip prieš rinkimus padėti pusei milijono frankais pasiskolinusių tautiečių, su centrinio banko vadovu Mareku Belka tarėsi ir pats Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Užvakar Lenkijos ekonomikos ministerija pasiūlė veiksmų planą. Ketinama apriboti kurso svyravimo įtaką skolininkams.
Pavyzdžiui, per metus dėl franko kurso svyravimo įmokų dydis neturėtų augti daugiau kaip 15 procentų, per penkerius metus – ne daugiau kaip 40 proc., o per visą paskolos išmokėjimo terminą – ne daugiau kaip 100 proc.
Jei frankas toliau stiprėtų, ministerija siūlo įpareigoti bankus, kad jie skolininkams suteiktų trejus metus mokėjimo „atostogų“.
Valdžios paramos nesitiki
Tačiau lietuviai nesitiki, kad juos ims ginti šalies valdžia.
„Mūsų pernelyg mažai. Lenkijoje ir Vengrijoje tokių skolininkų šimtai tūkstančių, o mūsų – tik keli šimtai“, – pripažino vilnietis Tomas.
Jo nuomone, valdžios paramos tikėtis neverta, nes Seimo rinkimai mūsų šalyje – dar ne šiais metais.
2008 metais Lietuvoje būsto paskolas Šveicarijos frankais siūlė „Nordea“. Tiesa, neilgai – tik tris mėnesius. Tačiau suspėta išduoti 235 milijonus litų paskolų. Dabar tokių klientų yra 302.
Skolininkai dabar nutarė įrodyti, kad pasirašydami sutartis ne viską teisingai suprato arba negalėjo žinoti kai kurių niuansų.
302
Tiek Lietuvos gyventojų yra paėmę būsto paskolas Šveicarijos frankais.
Bankas jau prakalbo apie nuolaidas
„Nordea“ atstovai įsitikinę, kad perskaičiuoti paskolų frankais senuoju kursu tiesiog neįmanoma. „Būtų tas pat, jeigu pernai grupė žmonių būtų pareikalavusi atsieti litą nuo euro“, – palygino „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Anot jo, nors frankas ir sustiprėjo, bankas šiems skolininkams taiko nulines palūkanas. „Tačiau fiksuoti galima palūkanų normas, bet ne valiutos kursą“, – sakė V.Cucėnas.
Vis dėlto „Nordea“ klientams žada nemažai lengvatų, jei jie paprašytų paskolas frankais paversti eurais: iš jų neketinama imti mokesčio už sutarties sąlygų keitimą.
Be to, bankas pasirengęs pasiūlyti atidėti kredito dalies grąžinimą iki 12 mėnesių. Tiesa, ar tai gali būti naudinga ir koks bus euro ir franko kursas po metų, gali nuspėti nebent būrėjai.
Skaitykite verslo žinias ir mūsų FB puslapyje.
