Pastarosiomis savaitėmis rublio kursas kitų valiutų atžvilgiu buvo stabilus.
Tačiau vos paskelbus reitingų agentūros sprendimą jis ėmė kristi, nors ir pamažu.
Vakar vakare doleris Maskvos valiutų biržoje kainavo apie 66,5, euras – 75,2 rublio.
Palyginti su tuo, kas dėjosi praėjusių metų gruodžio mėnesį, dar nedaug.
Iš kur pasiskolinti?
Tačiau dabar vargu ar atsiras tokių drąsuolių, kurie rizikuos savo lėšomis ir investuos jas Rusijoje.
Tai pripažino ir didžiausios šios šalies valstybinės kompanijos „Rosneft“ vadovybė.
„Kredito reitingai Rusijos įmonėms ir bendrovėms dabartinėmis sąlygomis jau nieko nebereiškia, nes esame atkirsti nuo skolinimosi rinkų.
Lieka tik arba gauti pinigų šalies viduje, arba ieškoti kitokių skolinimosi būdų“, – pripažino šios bendrovės viceprezidentas Michailas Leontjevas.
Gelbės tik milžinus
Likus vos valandai iki „Standard & Poor’s“ nuosprendžio Kremlius paskelbė kovos su krize programą, kuriai numatyta pusantro trilijono rublių (19,56 mlrd. eurų).
Iš kur tiek paimti? Iš visur. Daugiau nei trečdalį sumos numatyta skirti iš Nacionalinės gerovės fondo, kuriame buvo kaupiamos lėšos pensijų sistemai palaikyti. Todėl jau šįmet vyriausybė greičiausiai atsisakys kelti pensijas 12 proc. – tiek, kiek siekia infliacija.
Ar Rusijos ekonomikai 2015-ieji bus pražūtingi? Kaip pažvelgsi. Šįmet valstybė ir didžiausios kompanijos privalės grąžinti 130 mlrd. JAV dolerių skolų. Užsienio valiutos ir aukso atsargos sudaro net 300 mlrd. dolerių, tad lyg ir nėra tragedijos.
Tačiau daugelis įmonių anksčiau užsienyje skolinosi tam tikromis sąlygomis.
Dažniausiai paskola būdavo susiejama su kredito reitingu: jam kritus arba pakyla palūkanos, arba kreditorius pareikalauja grąžinti visą sumą iškart.
Todėl neatmetama, kad kai kurios bendrovės nesugebės išsimokėti, tad bus taikomas areštas užsienyje esančiam jų turtui.
„Rosneft“, „Gazprom“ ir dar porai dešimčių stambiausių kompanijų tai negresia, nes valstybė joms tikrai padės. Kaip ir maždaug trims dešimtims svarbiausių bankų, kurių iš viso yra apie 700. Tačiau likusiems teks kapanotis savo jėgomis.
Gresia naujos sankcijos
„Negaliu nesutikti su kovos su krize programos planu, tačiau jaučiu, kad naudos jis neduos.
Juk Rusijos ekonomika neims augti tol, kol nesulauks investicijų, pirmiausia – privačių.
O jų tikrai nebus pakankamai, nes verslo klimatas nesikeičia, nuosavybės teisės čia deramai neginamos, verslininkai nesijaučia esą laisvi“, – įspėjo Aukštosios ekonomikos mokyklos vadovas Jevgenijus Jasinas.
Maža to, jau atvirai kalbama apie tai, kad dėl įvykių Ukrainos rytuose Rusijai ne tik nebus atšauktos galiojančios sankcijos, bet ir gali būti paskelbta naujų. Tarp jų – net ir šalies bankų atjungimas nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
ES vyriausybių vadovai jau nurodė savo šalių užsienio reikalų ministrams per ketvirtadienį Briuselyje numatytą susitikimą apsvarstyti galimas naujas sankcijas Rusijai. Žinoma, Kremlius irgi gali atsakyti kuo nors panašiu, bet šalies ekonomikos būklė nuo to nepagerės.
