Po rinkimų Graikijoje – smūgis eurui ir nežinomybė rinkose

Euro kursas trumpam buvo nukritęs iki 1,1088 dolerio – žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu per daugiau nei vienuolika metų.

Pasak analitikų, rinkose vyrauja neapibrėžtumas dėl tolesnių įvykių Graikijoje, nes „Syriza“ lyderis Alexis Tsipras kritikuoja taupymo politiką ir Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo keliamus reikalavimus.

„Kreditorių trejetas Graikijai – tai jau praeitis“, – sakė jis po pranešimų apie rinkimų rezultatus, turėdamas galvoje didžiausius šalies tarptautinius kreditorius – Europos Sąjungą, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Europos centrinį banką (ECB).

Azijos rytinėje prekyboje pirmadienį euro kursas dolerio atžvilgiu kiek atsigavo ir siekė 1,1169 dolerio.

„Kol nebus aišku, kokios pozicijos dėl skolų bus laikomasi Graikijoje po rinkimų, nežinia dėl euro išliks“, – sakė „CMC Markets“ atstovas.

„Blogiausias scenarijus, kurį regime, – tai Graikijos pasitraukimas iš euro zonos ir atitinkamai rinkų reakcija į tokį sprendimą“, – sakė ekspertas.

Rytinėje prekyboje Tokijuje „Nikkei“ akcijų indeksas smuktelėjo 0,6 proc. iki 17412,92 punkto. Investuotojai nesureagavo į pranešimus apie tai, kad dėl silpnesnės jenos šalies eksporto apimtys gruodį išaugo daugiausia per metus.

Eksporto apimtys šalyje gruodį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir, lyginant su 2013 m. gruodžiu, išaugo 12,9 proc.

JAV dolerio kursas jenos atžvilgiu nuo penktadienio nukrito nuo 117,80 iki 117,66 jenos.

Japonijos eksportuotojų „Honda Motors“ ir „Nissan“ akcijos atpigo – atitinkamai 2 ir 1,1 procento.

Kinijos akcijų rinkoje pernelyg didelių pokyčių neužfiksuota.

Honkonge „Hang Seng“ indeksas prekybos pradžioje siekė 24848,89 proc. Kinijoje akcijų indeksas „Shanghai Composite“ pirmadienį siekė 3350,73 punkto.

Australijos „S&P/ASX 200“ indeksas ūgtelėjo 1,5 proc. iki 5501,8 punkto.

Pietų Korėjoje akcijų rinka smuko – „Kospi“ indeksas pirmadienį nukrito 0,1 proc. iki 1933,82 punkto.

Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. sekmadienį vykusių rinkimų balsų, buvo paskelbta, kad „Syriza“, gavusi 36,3 proc. balsų, turės 149 mandatus 300 vietų parlamente. Partija 8,5 procentinio punkto aplenkė premjero Antonio Samaro konservatyvią Naujosios demokratijos partiją.

Tikimasi, kad A.Tsipras pirmadienį surengs derybas dėl koalicijos su maža partija „Nepriklausomi graikai“, kuri, kaip ir „Syriza“, nepritaria Graikijos susitarimui su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos.

Nors A.Tsiprui šiek tiek pritrūko iki absoliučios daugumos, jam teks vadovauti pirmajai euro zonos vyriausybei, įsipareigojusiai atšaukti kiekvieną centą skaičiuojančią biudžeto politiką, kurios iš Graikijos 2010 metais buvo pareikalauta prieš suteikiant finansinę pagalbą.

„Graikija palieka praeičiai katastrofinį taupymą, ji palieka praeičiai baimę ir autoritarizmą, ji palieka praeičiai penkerius pažeminimo ir kančių metus“, – tūkstančiams džiūgaujančių šalininkų Atėnuose pasakė A.Tsipras.

Darbą baigiantis Graikijos premjeras A.Samaras sekmadienį sakė, kad šalis „tarė žodį“, suteikdama pergalę partijai „Syriza“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad naujoji vyriausybė nekels pavojaus šalies narystei ES ir euro zonoje.

„Perduodu šalį, kuri yra ES ir euro (zonos) dalis. Šios šalies labui tikiuosi, kad kita vyriausybė išsaugos tai, kas buvo pasiekta“, – žurnalistams sakė A.Samaras.

Euras, kurio kursas pastarosiomis traukė žemyn, pirmadienį, kai buvo paskelbta žinia apie „Syriza“ pergalę, susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu dar 0,3 procentinio punkto ir atpigo labiausiai nuo 2003-ųjų balandžio.

„Syriza“ retorika įtiko daugeliui šalyje, kurios ekonomika susitraukė ketvirtadaliu, nedarbas tapo didesnis negu 25 proc., o vidutinis pajamų sumažėjimas siekė bent 30 procentų.

A.Tsipras laimėjo žadėdamas, kad pareikalaus nurašyti dalį šalies skolų ir iš naujo derėtis dėl Graikijai suteikto 240 mlrd. finansinės pagalbos paketo, neleidusio šaliai bankrutuoti nuo 2010-ųjų vidurio, sąlygų.

Kad gautų tarptautinių skolintojų išmokas, graikai turėjo vykdyti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų atlyginimų ir pensijų karpymus, atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų ir ne kartą padidinti mokesčius.

A.Samaras, pripažinęs pralaimėjimą sekmadienio vakarą, sakė, kad 2012-aisiais perėmė vadovavimą, kai šalis buvo „ant katastrofos slenksčio“, tačiau jam esą beveik pavykę išvesti Graikiją iš krizės.

„Manęs prašė laikyti rankose degančias žarijas – ir aš tai dariau“, – sakė jis.

Šalies vykdomų reformų pažangą prižiūri inspektoriai iš TVF, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB). Šis „trejetas“ vertina padėtį prieš pervedant Atėnams kiekvieną naują finansinės pagalbos išmoką.

Tuo tarpu A.Tsipras paskelbė, kad „trejetas“ ir jo reguliarūs auditai dabar jau yra „praeities dalykas“.

Graikijos kreditoriai tvirtina, kad šalis privalo vykdyti ankstesnius įsipareigojimus, kad toliau gautų pagalbą. Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, duodamas interviu televizijai ARD, išreiškė viltį, kad „naujoji Graikijos vyriausybė nedalys pažadų, kurių negali ištesėti ir kurių šalis negali sau leisti“.

Graikijos rinkimų rezultatai bus pagrindinė tema per pirmadienį vyksiantį euro zonos finansų ministrų susitikimą. Belgijos finansų ministras Johanas Van Overtveldtas sakė, kad tam tikras lankstumas įmanomas, tačiau jis nebus didelis.

„Galime kalbėti apie galimybes, galime kalbėti apie skolų restruktūrizavimą, bet kertinis akmuo – kad Graikija privalo laikytis valiutų sąjungos taisyklių, kurios turi išlikti, kokios yra dabar“, – J.Van Overtveldtas sakė televizijai VRT.

Banko „JPMorgan“ analitikas Davidas Mackie sakė, kad derybos tarp naujos Atėnų vyriausybės ir skolintojų „tikriausiai bus labai sudėtingos“, tačiau jos negali tęstis neribotą laiką.

„Jeigu Graikija negalės vykdyti savo įsipareigojimų šiais metais, tuomet sukrėtimas ekonomikai, finansams ir bankininkystei tikriausiai atves arba prie susitarimo, arba į naujus rinkimus, arba prie išėjimo“ iš euro zonos.

Kita vertus, idėjų kalvės „Re-Define“ analitikas Sony Kapooras sakė, kad nors Graikija nuvylė euro zonos ir ES institucijas, tačiau ir jos pačios nuvylė graikus.

„Pagalbos graikams paketas buvo finansiškai netvarus, ekonomiškai blogai orientuotas, politiškai kurčias niuansams ir socialiai bejausmis“, – aiškino jis. – „Syriza“ nusipelnė galimybės, o jų pergalė privers ES atsigręžti į dramblį kambaryje: neįmanomas grąžinti skolas ir blogus politikos sprendimus.“

Pasak S.Kapooro, prieš rinkimus skambėjusi nuosaikesnė „Syriza“ retorika „yra daug žadanti, didinanti tikimybę, kad jos vadovavimas bus arčiau centristinio negu daugelis mano“.

Vienas „Syriza“ pareigūnas sakė, jog A.Tsipras pirmadienį susitiks su mažos partijos „Nepriklausomi graikai“, kuri užsitikrino 13 vietų parlamente, vadovu, „kad patvirtintų palaikymą ir tikėtiną „Nepriklausomų graikų“ dalyvavimą naujoje vyriausybėje“. Tačiau tokioje koalicijoje gali iškilti problemų: abi šias partijas vienija tik bendras priešiškumas griežtam taupymui, o beveik visais kitais klausimais jų pozicijos išsiskiria.

Pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad A.Tsipras tikriausiai bus prisaikdintas premjeru vėliau pirmadienį, o nauja vyriausybė bus suformuota artimiausiomis dienomis.

Tuo tarpu centristinė partija „To Potami“ (Upė) tebesivaržo dėl trečios vietos su ultradešiniųjų partija „Auksinė aušra“, kurios lyderis ir keli įstatymų leidėjai kandidatavo būdami kalėjime, kur laukia teismo dėl priklausymo nusikalstamai organizacijai.