Reaguodami į Graikijos kairiųjų partijos „Syriza“, kuri yra
nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, pergalę
pirmalaikiuose rinkimuose, įvairūs Europos Sąjungos (ES) vadovai ir
politikai suskubo įspėti, kad kitos euro zonos valstybės narės
neteisingai suprastų sprendimą restruktūrizuoti Graikijos skolas,
jei toks sprendimas būtų priimtas.
Briuselyje susitinkantys euro zonos finansų ministrai
svarstys, ką daryti su Graikija pasikeitus vyriausybei ir ypač
atsižvelgiant į tai, kad vasario 28 dieną baigiasi dabartinės
pagalbos Graikijai programos galiojimas.
Nesant pagalbos plano, Atėnai neatitiks Europos centrinio banko
(ECB) vyriausybės obligacijų pirkimo programos reikalavimų ir
turės sunkumų skolinantis rinkoje. Jeigu Graikija atsisakys
aptarnauti savo skolą euro zonai, privatūs investuotojai šaliai
greičiausiai neskolins, teigia pareigūnai.
Stebėtojų nuomone, euro zonos finansų ministrai gali duoti
suprasti, kad dabartinė pagalbos Atėnams programa galėtų būti
pratęsta, kad naujoji vyriausybė turėtų laiko deryboms su
tarptautiniais kreditoriais dėl ekonominės politikos, taip pat
deryboms dėl ilgesnių terminų, per kuriuos Graikija grąžintų
jiems skolas.
Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas
pareiškė, kad Helsinkis yra pasirengęs svarstyti terminų
pratęsimą, jeigu naujoji vyriausybė galėtų įsipareigoti laikytis
suderintų susitarimų ir įgyvendinti žadėtas struktūrines
reformas.
„Nuo skolų neatleisime, tačiau esame pasirengę kalbėtis apie
galimą pagalbos programos ar skolų grąžinimo terminų
pratęsimą.
Tačiau tai nekeičia to, kad Graikija privalo tęsti
ekonomines reformas“, – pareiškė jis reporteriams.
Pasak ECB vykdomosios valdybos nario Benoit Coeure,
bankas nedalyvaus atleidžiant Graikiją nuo skolų, jei
toks sprendimas būtų priimtas. Tačiau jis pažymėjo, kad pakeisti
skolų grąžinimo terminus būtų įmanoma.
„Jis – „Syriza“ vadovas Alexis Tsipras turi
mokėti, tokios yra Europos žaidimo taisyklės. Galimybių imtis
vienašališkų veiksmų Europoje nėra.
Tačiau tai nereiškia, jog
negali būti diskutuojama, pavyzdžiui, apie šios skolos grąžinimo
terminų pakeitimą“, – pareiškė jis radijo stočiai „Europe 1“.
Tokia pat nuomonė išreikšta ir daugelyje kitų Europos šalių,
visų pirma Vokietijoje.
Pavyzdžiui, populiarus vokiečių dienraštis „Bild“
pasirodė su antrašte pirmajame puslapyje, kuri skelbia „Graikai
išrinko euro košmarą“.
Kitame puslapyje išspausdinta
„Syriza“ lyderio nuotrauka, kurioje jis pavaizduotas iškėlęs į
kumštį sugniaužtą ranką. Šalia išspausdintoje antraštėje
klausiama: „Kiek mums kainuos šis pergalės ženklas?“
Dienraštis rašo, kad prie 240 mlrd. eurų vertės pagalbos
Graikijai programos Vokietija jau prisidėjo 80 mlrd. eurų.
Vokietijai atstovaujantis Europos Komisijos (EK) narys Guentheris
Oettingeris pažymėjo, kad sprendimą
restruktūrizuoti Graikijos skolas kitos euro zonos valstybės narės
neteisingai suprastų.
„Jeigu mes sumažintume Graikijos skolą, Portugalija arba
Airija, Kipras arba Ispanija tai neteisingai suprastų“, –
pareiškė jis vokiečių radijui „Deutschlandfunk“. Jo teigimu,
naujoji Atėnų vyriausybė turi laikytis susitarimų su šalies euro
zonos partneriais.
