Ar pyragėlyje yra žemės riešutų? Jei padavėjas nežinos, ką atsakyti, alergiškam žmogui vakarienė gali baigtis ligoninėje.
Europos Komisija yra patvirtinusi 14 alergenų sąrašą, kurį maždaug prieš mėnesį mintinai turėjo išmokti ir viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai.
Tai kviečiuose esantis glitimas, lubinai ir jų produktai, moliuskai, žuvys, vėžiagyviai, sojų pupelės, pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, salierai, garstyčios, sezamų sėklos, taip pat sieros dioksidas bei sulfitai, kurių yra vyno sudėtyje.
Kai kurie restoranų šeimininkai purtosi prievolės juos nurodyti valgiaraščiuose ir tikina, kad tokiu atveju šie pavirstų išsipūtusiomis knygomis.
Tvarką dar tik kuria
2014-ųjų gruodžio 13-ąją Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse, įsigaliojo Europos Komisijos reglamentas, numatantis, kokia informacija apie maistą ir kaip turi būti pateikta vartotojams.
Pranešti apie alergenus būtina visur, kur tik perkami maisto produktai ar užsisakomi patiekalai.
Kiekviena šalis gali pati nustatyti ženklinimo reikalavimus. Lietuvoje dėl jų jau verda aistringi ginčai tarp valdžios ir verslo.
„EK reglamentas numato du tokios informacijos pateikimo būdus.
Vienas jų – raštu nurodyti konkrečiame produkte ar patiekale esančius alergenus.
Kitas – klientams raštu paskelbti, kad tikslią informaciją apie alergiją galinčias sukelti produkto dalis galima sužinoti iš aptarnaujančio personalo: prekybos centre – iš pardavėjo, kavinėje – iš padavėjo“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Gali prisiteisti žalą
Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, vartotojams trūksta informacijos apie produktų ženklinimo naujoves.
„Pati buvau restorane. Paklausiau padavėjos, kokių alerginių medžiagų yra patiekale, kurį užsisakiau. Ji nežinojo.
Nebuvo nieko užsiminta ir valgiaraštyje. Gal bent darbuotojus jau reikėtų to išmokyti?“ – pyko Z.Čeponytė.
Jos teigimu, kitos Europos Sąjungos valstybės jau sutarė, kaip nurodyti patiekalų sudedamąsias dalis viešojo maitinimo įmonėse, o Lietuvoje vis dar trypčiojama.
Be reikalo, nes žala, kurios pagal Europos teisės aktus gali pareikalauti deramos informacijos apie maisto sudėtį negavęs ir susirgęs vartotojas, gali siekti net 75 mln. eurų.
„Jei informacija bus pateikiama tik žodžiu, kaip, nutikus nelaimei, bus įrodyta, kad vartotojas ją gavo?“ – klausė Z.Čeponytė.
Stoja piestu prieš naujoves
Užtat kai kurių kavinių ir barų šeimininkams įpareigojimas skelbti alergenus iš anksto nepatinka.
„Ne viską juk įmanoma surašyti į valgiaraštį. O jeigu virėjas paims ir čia pat į padažą įdės medaus? Arba kedrinių pinijų? Juk veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo nelaimės – padavėjo, virėjo ir kliento bendravimas.
Tačiau vartotojui būtina priminti ir įrašyti į valgiaraštį įspėjimą: jei jis alergiškas, turėtų apie patiekalus klausti padavėjo“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Alergiją galinčių sukelti medžiagų sąrašas gali būti įdėtas ir į valgiaraščius, ir pakabintas virtuvėje. Juk virėjas tiksliausiai žino, kas dedama į patiekalus. Klientui paklausus, jis viską kuo puikiausiai gali susakyti padavėjui.
Nenori aprašymų
Giedrė Kvedaravičienė
Bendrovės „Čili pica“ vadovė
„Kiekviena mūsų picerija yra smulkiai aprašiusi, iš ko kiekvienas patiekalas yra gaminamas. Valgiaraštyje klientams pateikta nuoroda, kad, kilus klausimų dėl patiekalų sudėties, jie kreiptųsi į aptarnaujantį personalą.
Tačiau kontroliuojančios valstybinės institucijos nori į juos sudėti ne tik alergenų, bet ir visą detalų patiekalų sudėties aprašymą. Tai valgiaraštį pavers informacine enciklopedija.
Juk dauguma patiekalų gaminami naudojant produktus, kurie gali turėti alerginį ar kitokį neigiamą poveikį organizmui. Nors tai yra kasdieniai maisto produktai – kviečių miltai, pienas ir gaminiai iš jo, kiaušinio baltymai, žuvis, riešutai ir kiti.“
Jau skelbia sąrašą
Kęstutis Markevičius
Restoranų tinklo „Fortas“ atstovas
„Informaciją apie alergenus pateikiame dviem būdais. Valgiaraštyje prie kiekvieno patiekalo išvardijame, kokių alergenų jame yra.
Kitas būdas – ties patiekalu spausdiname alergeno simbolį ir nurodome skaičių. O puslapio apačioje išvardijame, kokį alergeną tas skaičius reiškia.
Manyčiau, teisingiausia būtų ne kiekvieną patiekalą apkrauti simboliais, bet valgiaraščio pabaigoje pateikti lenteles su išsamia informacija.
Ir ne tik apie patiekaluose esančius alergenus, bet ir apie viską, kas svarbu vartotojui: pavyzdžiui, nurodyti energinę vertę, žaliavos kilmės šalį, šaldytas ar ne šis produktas, kokiu terminiu būdu apdorotas.
To kol kas oficialiai nereikalaujama, bet kai kurie tai numatantys teisės aktai jau parengti.“
