Sumaištis kilo, kai pakoregavus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą dingo nuostata, numatanti, kad šis turtas gali būti perduotas panaudai orlaivių skrydžius organizuojančioms bei oro uostus eksploatuojančioms valstybės ir savivaldybės įmonėms.
Nemaža dalis Šiaulių oro uosto turto yra valstybės, kuriuo įmonė naudojasi pagal panaudos sutartį.
Pasibaigus panaudos sutarties terminui, jos nebūtų galima pratęsti, todėl sėkmingai krovinių gabenimu besiverčiančiam Šiaulių oro uostui iškiltų didelių sunkumų.
Oro uostas priklauso savivaldybei
Ilgiausią Baltijos regione kilimo tūpimo taką turintis Šiaulių aerodromas tvarkomas nuo 1993 metų, kai iš jo pasitraukė sovietų kariuomenė. Aerodromo takai ir naujausia įranga leidžia čia visą parą ištisus metus priimti ir aptarnauti net ir didžiausius pasaulyje orlaivius.
Šiaulių aerodromas, kuriame dislokuoti ir NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai, yra karinis objektas, tačiau dar 2004 metais išleistas Vyriausybės nutarimas reglamentuoja, kad kariniame aerodrome veiklą vysto ir savivaldybės įmonė – Šiaulių oro uostas.
Iš karinio aerodromo jau 29 hektarų teritorijos perėmęs Šiaulių oro uostas kartu su kariškiais naudojasi bendrais kilimo tūpimo takais, o kai kuriais objektais disponuoja pagal panaudos sutartį.
Šiaulių oro uostas yra vienintelis savivaldybei priklausantis oro uostas visoje šalyje.
Nebegalės pratęsti panaudos sutarties
„Pakeitus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą mes nebegalime gauti valstybės turto panaudai.
Pagal panaudos sutartis naudojamės keleivių terminalu, angarais, peronu, riedėjimo takais, įvairia įranga. Kai kurios panaudos sutartys baigiasi jau kovo 4 dieną ir susidarius tokiai teisinei situacijai mes nebegalėsime jų pratęsti.
Tai reiškia, kad nebegalėsime naudotis turtu, kuris mums yra būtinas. Situacija paradoksali – įmonės iškaba liks, bet nebeturėsime priemonių pilnavertiškai veiklai vykdyti“, – portalui lrytas.lt sakė Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.
Didžiausias smūgis įmonei būtų suduotas nepratęsus panaudos peronui, kur vykdomi orlaivių pakrovimo darbai, bei dviems privažiavimo takams.
„Šį peroną ir privažiavimo takus mes prižiūrime – į jų remontą ir kitą infrastruktūrą jau esame įdėję per 300 tūkstančių eurų (daugiau nei milijoną litų).
Be to, mums reikalingi angarai, kuriuose įrengti sandėliai bei antžemyninio aptarnavimo įranga“, – tvirtino R.Mikšys.
Apie įstatymo keitimą nežinojo
Pasak Šiaulių oro uosto direktoriaus, norint sėkmingai vystyti verslą reikia sėdėti ant savo, o ne ant skolinto žirgo.
„Mes jau pradėjome iš kariškių periminėti jiems nereikalingą turtą, kariuomenė mums atidavė 29 ha žemės. Jei nebūtų pakoreguotas jau minėtas įstatymas, tai per artimiausius pora metų mes būtume baigę tą turto pasidalinimo procesą.
Tada mes karinio areodromo viduje būtume turėję savo infrastruktūrą – kokią turi visi normalūs oro uostai (lėktuvų judėjimas, stovėjimas, krovimas, jų remontas). O už oro uosto tvoros būtų įkurta komercinė zona, sandėliai, keleivių terminalai, aikštelės“, – sakė R.Mikšys.
Dar 1998 metais priimto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo keitimas ir iš įstatymo tyčia ar netyčia išbraukta Šiaulių oro ateitį lemti galinti eilutė šios įmonės direktoriui tapo netikėtumu.
„Koreguojant šį įstatymą mums niekas jokių derinimo užklausų nesiuntė. Tačiau, kas keisčiausia, tokių derinimo užklausų negavo ir mūsų steigėja – Šiaulių miesto savivaldybė“, – gūžčiojo pečiais R.Mikšys.
Gali aptarnauti ir keleivius
Į klausimą, ar šioje situacijoje jis neįžvelgia kokių užkulisinių žaidimų, Šiaulių oro uosto direktorius atsakė, kad pirmiausia reikėtų klausti, ar kiti Lietuvos oro uostai Šiaulius laiko savo konkurentais.
„Jei esame laikomi konkurentais, tai galiu pasakyti, kad tuomet konkuruojame ne ten kur turėtume. Turime konkuruoti ne tarpusavyje, o su kitomis valstybėmis.
Jei kalbėti apie keleivius, tai ar Šiaulių oro uostas turi turėti keleivių. Atsakau: „Taip“, nes jis – tarptautinis oro uostas.
Keleivių stoka skundžiasi ir kiti oro uostai, tačiau gerėjant ekonomikai, jų turėtų daugėti.
Šiuo metu Lietuvoje aptarnaujama apie 3 milijonus keleivių, o esant geroms ekonominėms sąlygoms jų kaičius turėtų išaugti iki aštuonių milijonų Taigi augant ekonomikai ir gerbūviui keleivių turėtų daugėti.
Šiaulių oro uoste galime aptarnauti vidutinio dydžio – iki 180 keleivių – gabenančius orlaivius. Vedame derybas dėl užsakomųjų skrydžių, svarstoma galimybė turėti ir bent vieną reisinį maršrutą“, – ketinimų pakovoti dėl keleivių srautų neslėpė Šiaulių oro uosto direktorius.
Bandys padėti pienininkams
Pasak R.Miškšio, oro uostai pragyvena gyvena iš trijų veiklų: keleivių pervežimo, krovinių aptarnavimo ir lėktuvų techninės priežiūros. „Oro uoste turi būti teikiamos visos trys paslaugos, o kuri bus pagrindinė, jau priklauso nuo konkretaus oro uosto veiklos planų ir vadybos“, – tvirtino direktorius.
Pagrindine Šiaulių oro uosto veiklos kryptimi išlieka krovinių gabenimas.
„Pagal krovinių srautus jau trečius metus iš eilės nusileidžiame tik Vilniaus oro uostui, tačiau lenkiame ir Kauno, ir Palangos oro uostus.
Iš mūsų oro uosto gabenami gyvi gyvuliai. Maršrutai driekiasi į Izraelį ir Turkiją.
Turime įsteigę fitosanitarinę tarnybą, kurios reikia norint gabenti ar priimti gėlių bei prieskonių krovinius.
Bandysime padėti ir pienininkams, kad jų produktai su mūsų pagalbą galėtų greitai pasiekti tolimus kraštus“, – sakė R.Mikšys.
Planuoja plėsti skrydžių geografiją
Pokalbiai ir derybos su pienininkai jau vyksta. Šiaulių oro uoste kuriamas ir veterinarijos postas, kurio reikia norint eksportuoti, importuoti ar tranzitu gabenti maisto produktus.
Be jau turimų dviejų krovinių gabenimo kanalų – į Turkiją bei Izraelį – šiauliečiai sieks įkelti koją ir į Armėniją bei Kazachstaną, kalbamasi dėl krovininių reisų ir į Taivaną.
„Pernai Šiaulių oro uoste norėjome įsteigti ir techninę lėktuvų aptarnavimo įmonę. Tačiau to padaryti nepavyko, nes čia lėktuvus bei sraigtasparnius remontuoti bei dažyti norėjusi firma nepraėjo saugumo filtro.
Dabar yra vedamos derybos su kita lėktuvų remonto ir aptarnavimo paslaugas teikiančia kompanija. Jei šios derybos bus vaisingos, tokia paslauga Šiaulių oro uoste bus pradėta teikti jau kitąmet“, – prognozavo R.Mikšys.
Sąmokslo teorija atrodo neįtikima
Tai, kad šiuos oro uosto vystymo planus galėtų sužlugdyti pernai pakoreguotas jau minėtas Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Šiaulių oro uosto direktoriui atrodo mažai tikėtina.
Jei tokiu būdu būtų siekta mus sužlugdyti, tai negi prieš tai mums būtų suteiktas ne tik tarptautinio oro uosto bei ir strateginės įmonės statusas?!“, – retoriškai klausė R.Mikšys.
Šiaulių oro uosto direktorius sakė, kad problemos sprendimo būdai yra du: vėl pakeisti įstatymą dėl valstybės turto valdymo ir leisti Šiaulių oro uostui pratęsti panaudos sutartis bei tartis su kariškiais dėl dalies turto perėmimo.
Oro uosto direkciją pasiekė geros žinios
Neseniai Šiaulių oro uosto direkciją pasiekė geros žinios.
Atsižvelgęs į Šiaulių oro uosto direkcijos prašymą Seimo narys Jurgis Razma Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projektą.
Ketvirtadienį Vilniuje su Krašto apsaugos ministru Juozu Oleku susitikęs Šiaulių miesto meras J.Sartauskas sakė, kad ši problema bus išspręsta artimiausiu metu.
„Su ministru sutarėme, kad lengviausias ir greičiausias būdas susidariusiai situacijai išspręsti yra turto nuoma. Vyriausybės nutarimas dėl valstybinio turto nuomos Šiaulių oro uostui turėtų būti priimtas per kelias pastarąsias savaites.
Mes neatsisakome minties keisti ir Valstybės turto valdymo įstatymą, bet tam prireiks daugiau pastangų ir laiko“, – portalui lrytas.lt sakė J.Sartauskas.
Šiauliams oro uostas būtinas
Šiaulių miesto meras pakartojo, kad oro uostas miestui – ne tik prestižo reikalas.
„Turėdami oro uostą mes tampame patrauklesni investuotojams. Manau, ateis laikas, kai krovinių gabenimu besiverčiantys verslininkai „atras“ mūsų oro uostą“, – sakė J.Sartauskas.
„Šiaulių oro uostas yra unikalus tuo, kad jo infrastruktūrą išlaiko kariuomenė, o mes mokame tik savo dalį.
Todėl net vykdydami mažiau skrydžių galime pasiūlyti kainodarą, panašią į tų oro uostų, kurių apkrova yra didelė“, – portalui lrytas.lt sakė R.Mikšys.
Pernai dėl kritusių krovinių srautų ir papildomų investicijų į infrastruktūros plėtimą 145 tūkstančių eurų (0,5 mln Lt) nuostolį patyręs Šiaulių oro uostas 2013 metais uždirbo 101 tūkstantį eurų (350 tūkstančių Lt) pelno.
