ECB oficialia paskelbė, kiek pinigų bus mesta euro zonos valstybių obligacijoms išpirkti: kiekvieną mėnesį tam bus skirta po 60 mlrd. eurų. Tai – 10 mlrd. eurų daugiau, nei buvo tikimasi.
Skelbiama, kad iš viso tam bus skirta 1,2 trilijono eurų. Be to, yra užuominų, kad programa gali būti pratęsta.
Pasveikino Lietuvą
„Programa bus vykdoma tol, kol euro zonoje neįsivyraus stabili infliacija“, – pranešė ECB valdybos pirmininkas Mario Draghi, į numatytą susitikimą su žiniasklaida ECB būstinėje pavėlavęs septynias minutes. Tiesa, prieš skelbdamas laukiamą žinią jis dar pasveikino naująją euro zonos valstybę – Lietuvą.
Įtampa laukiant ECB sprendimo buvo milžiniška. Tikintis tokios naujienos jau nuo ketvirtadienio ryto ėmė stiprėti euro kursas JAV dolerio atžvilgiu. Tiesa, vėliau jis ėmė leistis. Belaukiant žinių ženkliai pakilo ir Europos biržų indeksai.
Anksčiau atlikta ekspertų apklausa parodė, kad tikimasi iš ECB, jog šis valstybių obligacijoms supirkti skirs 0,55 trilijono eurų.
„Euro zona jau yra perėjusi į defliacijos teritoriją. Tai yra nepriimtina ilguoju laikotarpiu, o ekonomikos augimas neišsiveržia iš užburto rato, kuris sukasi aplink nulį. Kadangi ECB jau išnaudojo kitus įrankius, kurie atvedė prie neigiamų arba nulinių palūkanų, ekonomikos traukinys pagreičio taip ir neįgavo, taigi ECB privalo ryžtingai veikti toliau“, – teigė “Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
Kaip tai paveiks Lietuvą? „Pirmiausia, toliau pingantis euras šiuo metu ypač palankus kryžkelėje atsidūrusiems Lietuvos eksportuotojams.
Lietuviškos prekės tampa santykinai patrauklesnės ne euro šalyse. Antra, ekspansinė ECB pinigų politika reiškia, kad palūkanų normos išliks itin žemos dar ilgai. Tai labai palanku turintiems paskolas. O baimes, kad tai gresia dar vienu kredito burbulu sklaido labai atsargi tiek gyventojų, tiek bankų elgsena ir praktiškai neaugantys kredito paskolų portfeliai.
Be to, tikėtina, kad ECB kiekybinis skatinimas išjudins kertines Lietuvos eksporto partneres ES: Vokietiją, kaimynines šalis, padės atsitiesti Suomijai. Lenkijos ir Švedijos centriniai bankai, tikėtina, paseks ECB pavyzdžiui ir neleis savo valiutoms stiprėti euro atžvilgiu. Tai sutvirtins ir šių Lietuvos rinkų paklausą mūsų eksportui“, – sakė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Graikams nėra ko džiaugtis
ECB nusprendė, kad pačių valstybių centriniai bankai spręs, kokias obligacijas verta išpirkinėti. Pats ECB tiesiogiai supirks tik 20 proc. numatyto obligacijų kiekio.
Be to, bus supirkinėjami tik investicinį reitingą turintys vyriausybių vertybiniai popieriai. Tad naujoji programa vargu ar pradžiugins, pavyzdžiu, graikus, kurių obligacijas reitingų agentūros prilyginusios šlamštui.
Tikimasi, kad išpirkus valstybių obligacijas į bankus plūstelės šviežių pinigų srautas, šie ims aktyviau dalyti paskolas verslui ir gyventojams. Tai savo ruožtu paskatintų tiek vartojimą, tiek infliaciją, o atitinkamai ir suteiktų postūmį augti ekonomikai.
Tiesa, tai – idealus scenarijus. Obligacijų išpirkimo programai jau anksčiau prieštaravo ekonominiu atžvilgiu įtakingiausia euro zonos valstybė – Vokietija. Šios šalies kanclerė Angela Merkel iškart įspėjo, kad dabar reikia pasirengti tai dienai, kai obligacijų supirkimo programa bus nutraukta. Pagal dabartinį planą, tai turėtų įvykti kitų metų rugsėjį.
Didžioji Britanija ir Japonija taip pat paskelbė stambaus masto obligacijų supirkimo programą.
Vadinamąją kiekybinio skatinimo programą jau anksčiau taikė Jungtinės Valstijos. Dabar įsijungus euro zonai gali kilti tikras valiutų karas. Apie tai per Davoso forumo sesiją pareiškė „Goldman Sachs“ banko prezidentas Gary Cohnas.
Nacionalinių valiutų devalvacija, pasak jo, tapo vienas iš paprasčiausių būdų skatinti ekonomiką. „Mažindami kursą, jūs skatinate eksportą ir turizmą“, – pabrėžė jis.
G.Gečiauskienės nuomone, JAV vykdyta kiekybinio skatinimo programa buvo pranašesnė nei ECB: „Pirmiausia, JAV kiekybinio skatinimo programa buvo netikėta. ECB, priešingai, delsė, ir jo būsimus veiksmus diskutuojame bei jų laukiame kone pusę metų. Per tą laikotarpį rinkų dalyviai jau padarė tam tikra prasme juodą darbą rinkoje – palūkanų normos tiek pinigų, tiek ir kapitalo rinkose yra tokios žemos, kad kasdien atrodo, jog žemiau eiti tiesiog nebėra kur“.
Ketvirtadienį Europos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma analitikų, paliko galioti bazinę palūkanų normą ties rekordiškai žema riba – 0,05 proc.
