Bet nuo šių metų pradžios greitieji traukiniai 100 kilometrų atstumą įveikia geriausiu atveju per pusantros valandos (tiek pat laiko važiuoja ir ne patys greičiausi autobusai). O kelionė visose ar beveik visose stotelėse stojančiais traukiniais prailgo nuo 1 val. 40 min. iki kiek daugiau kaip 2 valandų.
Dėl remonto darbų kilusių nesklandumų turėtų nelikti nuo šio ketvirtadienio, sausio 22 dienos. Bet ir tada traukiniai iš Vilniaus į Kauną važinės greičiau nei atgal.
Nuo šių metų traukinių, važiuojančių tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų, sumažėję greičiai ir pasikeitę tvarkaraščiai yra kantrybės kaina, kurią tenka mokėti už mūsų šalį su Vakarų Europa sujungsiantį transeuropinį geležinkelį „Rail Baltica“.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas žiniasklaidai Vidmantas Gudas paaiškino, kad šiuo metu atnaujinamas Kauną ir Vilnių jungiančio geležinkelio eismo valdymo centras. Eismo valdymo sistema pertvarkoma pagal eurovėžės techninius reikalavimus.
Kaip sakė V.Gudas, remonto metu gali vėluoti traukiniai, atsitikti kitų nesklandumų.
Vienas tokių nutiko praėjusį penktadienį, kai sugedo traukinio Vilnius–Kaunas pantografas (įtaisas, jungiantis elektrovežį su laidais), sutriko eismas Palemono geležinkelio stotyje, traukinys su nerimo apimtais keleiviais apie valandą stovėjo prie įvažiavimo į Kauno tunelį.
Kol vyks remonto darbai, eismą reguliuoti, kaip senais laikais, bus pasitelkti iešmininkai – geležinkelio darbininkai, nematyti nuo elektroninės traukinių eismo valdymo sistemos įsigalėjimo laikų.
Į Vilnių dirbti ar studijuoti ryte skubantiems kauniečiams šiuo metu tenka ilgiau gaišti kelionėje nei iki šių metų pradžios.
Anksčiausiai iš Kauno į Vilnių, 4 val.56 min., išvykstantis traukinys vadinamas greituoju, bet važiuoja jis beveik dvi valandas (1 val. 50 min.), ir tik 8 min. trumpiau nei ankstyvas paprastasis, išvykstantis 5 val. 33 min.
Anksčiau traukiniu pasiekti Vilnių buvo greičiau nei autobusais ar net mikroekspresais, o dabar geležiniai ratai tapo lėtesni ir beveik pusantros valandos kelione galima pasidžiaugti tik triskart per dieną.
Pavyzdžiui, rytinis 8 val.09 min. išvykstantis traukinys iki sostinės rieda 1 val. 26 min. (iki šių metų pradžios važiuodavo 1 val. 16 min.).
Norintiesiems iš Vilniaus į Kauną atvykti iki 8 val. ryto greičiausiai atvažiuoti įmanoma per 1 val. 36 min. – iki sausio 22-osios tai greičiausias rytinis traukinys. Iki metų pradžios panašiu laiku į Kauną atvykstantis traukinys važiuodavo tik valandą ir dešimt minučių.
Kai baigsis pagrindiniai remonto darbai, nuo ketvirtadienio į abi didmiesčių puses greitieji traukiniai vėl riedės greitai. Tiesa, greitųjų (važiuojančių mažiau nei pusantros valandos) maršrutų iš Vilniaus į Kauną bus daugiau nei iš Kauno į Vilnių (atitinkamai 13 ir 10).
Iš sostinės į laikinąją net 6 kartus per dieną bus galima traukiniu atlėkti greičiau nei per valandą ir dešimt minučių (pavyzdžiui, tik 1 val. 05 min. važiuos iš Vilniaus į Kauną išvykstantys traukiniai 9 val. 45 min., 12 val. 25 min. ir 16 val. 30 min.).
O iš Kauno į sostinę trumpiau nei valandą ir dešimt minučių važiuos tik 3 traukiniai per dieną. Išvyksiantis 14 val. 55 min. važiuos valandą ir devynias minutes, per valandą ir šešias minutes į sostinę atšvilps ekspresas, išvažiuojantis iš Kauno 16 val. 32 min., valandą ir devynias minutes važiuos 18 val. 41 min. išvyksiantis traukinys.
Kodėl toks pats 100 kilometrų atstumas važiuojant traukiniu iš Vilniaus į Kauną įveikiamas greičiau nei iš Kauno į Vilnių?
Taip yra todėl, paaiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas V.Gudas, kad pagrindiniai pertvarkos darbai šį mėnesį vyksta būtent ruože tarp Pravieniškių ir Kauno.
Keleiviams taip pat patartina atidžiai nagrinėti tvarkaraščius internete. Geriausia naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ portale skelbiamais tvarkaraščiais. Populiaraus portalo stotis.lt traukinių tvarkaraščiai gali apgauti, nes čia sudėti ir iki praėjusių metų gruodžio 31-osios galioję, ir nuo sausio 22 d. įsigaliosiantys tvarkaraščiai. Tad jais vadovaujantis šiomis pereinamosiomis dienomis galima labai apsirikti planuojant kelionės laiką.
