Patikimiausios valiutos vardą pelnęs Šveicarijos frankas atsietas nuo euro.
Po šio Šveicarijos centrinio banko sprendimo frankas gerokai pabrango, o tai sukėlė naują galvos skausmą paskolas šia valiuta paėmusiems žmonėms. Tačiau Lietuvos verslui tai atveria naujų galimybių.
Vilnietis tikėjosi sutaupyti
Vilnietis Tomas buvo vienas iš tų, kurie 2008 metais susigundė „Nordea“ banko siūlymu skolintis Šveicarijos frankais.
Imant paskolą frankais palūkanų normos tuo metu buvo 2–3 procentais mažesnės nei litais ar eurais. Tad tokie skolininkai mokėjo gerokai mažesnes įmokas nei kiti, bet tik tol, kol frankas nepradėjo brangti.
Tomas tuo metu pasiskolino 300 tūkstančių litų. Taip jis įsigijo du butus, kuriuos nusprendė išnuomoti.
Viskas klojosi gerai, kol Šveicarijos valiutos kursas nepradėjo kilti. 2008 metais euro atžvilgiu jis buvo šoktelėjęs beveik 60 proc., tačiau vėliau smarkiai sumažėjo.
Mat Šveicarijos centrinis bankas stengėsi palaikyti mažesnį kursą. Tačiau tokios politikos šią savaitę nuspręsta atsisakyti.
Todėl franko vertė šovė į viršų. Ketvirtadienį euro kursas franko atžvilgiu vienu metu buvo smukęs 30 proc. – nuo 1,20 iki 0,8052 franko už eurą. Tiesa, per dieną Šveicarijos valiuta pabrango iš viso 17 proc.
Džiugina tik palūkanų norma
Paskolas frankais paėmę europiečiai jau susirūpino – didės jų įmokos. Tarp tokių – ir vilnietis Tomas. „Apskaičiavau, kad dėl to mano įmokos padidės 10 procentų“, – „Lietuvos rytui“ sakė pašnekovas.
Įmokos būtų buvusios dar didesnės, jei ne Šveicarijos centrinio banko sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą nuo minus 0,25 proc. iki minus 0,75 proc. Tai vilniečiui šiek tiek sumažins būsimą naštą.
Tomas vylėsi, kad frankas ateityje atpigs euro atžvilgiu. Tada ir jo paskolos įmokos sumažėtų. Bet neslėpė – nuo tada, kai paėmė paskolą, frankas euro atžvilgiu jau pabrango 50 proc. Pavyzdžiui, anksčiau franką buvo galima įsigyti už 2,20 lito, šiandien Lietuvos komerciniai bankai už franką prašo beveik euro.
Skolininkai jau sunerimo
Tomas buvo vienas iš 363 „Nordea“ banko klientų, kurie 2008 metais ryžosi būstui skolintis frankais.
Tai nepalyginama su Lenkija, kurioje paskolas frankais yra paėmę 700 tūkstančių gyventojų. Panašiai yra ir Vengrijoje bei Čekijoje.
„Nordea“ pasiūlymas 2008 metais galiojo tik tris mėnesius – buvo išduota 235 milijonai litų paskolų frankais. Klientai sutiko, kad prisiima valiutų svyravimo riziką.
Dauguma jų nekeitė paskolų valiutos: banko komunikacijos vadovo Vaidoto Cucėno duomenimis, dabar kreditus frankais turi 302 klientai.
„Šią savaitę, kai frankas pabrango, sulaukėme kelių sunerimusių klientų skambučių.
Tačiau dauguma reaguoja ramiai, nepanikuoja“, – teigė V.Cucėnas.
Jis neneigė, kad klientų, turinčių paskolas frankais, įmokos padidėjo. Tačiau mažesnės palūkanos iš dalies palengvina naštą. „Dėl kurso pralošė, dėl palūkanų sutaupė“, – paaiškino V.Cucėnas.
Taifūnas Alpių valstybės ekonomikai
Užtat Šveicarijos eksportuotojai priblokšti. Analitikai irgi tebesvarsto, kokių neigiamų padarinių sukels toks valiutos vertės šuolis.
Šveicarijoje gyvenantys ir dirbantys lietuviai sakė, kad tuo galėtų pasinaudoti mūsų šalies gamintojai.
„Planuojama, kad eksportas smuks 5 milijardais frankų, o bendrasis vidaus produktas susitrauks 0,7 proc. Eksportuotojai tai vadina taifūnu šalies ekonomikai“, – „Lietuvos rytui“ teigė Šveicarijoje veikiančios konsultacinės ir investicijų kompanijos „Agus Fiduciaire SA“ vicedirektorius Gitanas Kancerevyčius.
Anot jo, krizės metais investuotojai itin pasitikėjo franku, bet euras dolerio atžvilgiu pigo, tad centrinis bankas neišlaikė spaudimo. „Todėl ir buvo atsisakyta susiejimo su euru“, – paaiškino G.Kancerevyčius.
Šveicariškos prekės užsienyje turėtų smarkiai pabrangti. „Importas atpigo, taigi ir Lietuvos eksportuotojams sąlygos prekiauti su Šveicarija tapo gerokai palankesnės“, – teigė vienas konsultacinės kompanijos vadovų.
Lietuvos valstybė irgi skolinosi frankais
Mūsų šalis 2012 metais finansų rinkose išplatino penkerių su puse metų trukmės 175 mln. Šveicarijos frankų (apie 500 mln. litų) obligacijų emisiją, už kurią mokamos 2 proc. metinės palūkanos.
Pasiskolintos lėšos buvo panaudotos 2013 metų kovą išpirkti 2003 m. išleistą ir 2004 m. papildytą 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją.
Tačiau Finansų ministerija tikino, kad Lietuvos paskolos dydžio pabrangęs frakas niekaip nepaveiks.
„Kiekviena obligacijų emisija, kuri buvo išleidžiama ne litais ir ne eurais, būdavo apdraudžiama nuo valiutų kursų svyravimų.
Kintant franko kursui Finansų ministerijos skaičiuojama ir skelbiama valstybės skola atitinkamai keičiasi, tačiau įsipareigojimai yra visiškai apdrausti, todėl valstybės skolos mokėjimui kurso kitimas nedaro jokios įtakos“, – teigė ministerijos atstovai.
