Vilniaus statybininkai atliekas priversti vežti į Kauno ir Klaipėdos sąvartynus, tačiau kelionės į kitus miestus didina atliekų šalinimo kainą ir kelia grėsmę sostinės rajono pamiškėms.
Statybos atliekų aikštelė Liepkalnio gatvėje išlieka nepagrįstai uždaryta, nėra kur dėti šlamšto. O teršti aplinką skatina įstaiga, privalanti gamtą tausoti.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) užsispyrė neleisti bendrovei „Bionovus“ atnaujinti aikštelės veiklos, vėl priimti atliekų, nors jokio logiško argumento nepateikė.
Staiga nusprendė uždaryti
Dar 2002 metais bendrovė „Bionovus“ laimėjo konkursą įrengti ir eksploatuoti statybinių ir griovimo atliekų aikštelę šalia Kuprioniškių.
Sąvartyno veiklai savivaldybė skyrė 15,44 hektaro, tačiau iš viso numatė 60 ha teritoriją.
Ekonomikos kilimo laikais sostinėje virė statybos, tad aikštelėje atliekos kaupėsi kone kosminiu greičiu.
Užtat statybininkai nemėtė jų pamiškėse, juolab kad Vilniaus savivaldybė nustatė itin mažą atliekų priėmimo tarifą.
Paaiškėjus, kad būtina plėsti aikštelę, 2008-aisiais „Bionovus“ šalia sąvartyno įsigijo 3,02 ha sklypą. Buvo parengtas ir suderintas projektas.
Kol papildoma teritorija nėra prijungta prie aikštelės ir neskirtas naujas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, atliekos buvo laikinai priimamos ir kraunamos vis aukščiau.
Tačiau pernai vasarą VRAAD uždraudė priimti visas nerūšiuotas statybos atliekas, nors nepasiūlė jokios išeities nei statybininkams, nei tvarkytojams.
VRAAD liepė įmonei „Bionovus“ sutvarkyti priimtų atliekų perviršį. Kai nurodymai buvo įvykdyti, nuo 2014-ųjų spalio aplinkosaugininkai triskart tikrino aikštelę ir be jokių argumentų priekaištavo, kad niekas nesutvarkyta.
Patys užsakė, patys atmetė
VRAAD iš pradžių „Bionovus“ pasiūlymui išplėsti aikštelę pritarė. Bet vėliau sprendimas buvo atšauktas.
Maža to, pateiktas prašymas areštuoti „Bionovus“ turtą ir neatnaujinti aikštelės veiklos.
Padėtis pastaruoju metu tapo absurdiška.
VRAAD geologiniais tyrimais užsiimančiai bendrovei „Geoaplinka“ užsakė ištirti „Bionovus“ aikštelėje esančių atliekų sudėtį ir nustatyti, ar jų kiekis, prijungus papildomą teritoriją, neviršytų leidžiamos ribos.
Tyrėjai iš sąvartyno ėmė net 6 mėginius.
Buvo pateiktos išvados, kad tarp statybos šiukšlių organinių atliekų nerasta. Kiekis taip pat neviršytas – iki normos trūksta 82 tonų.
Tad kliūčių plėsti aikštelę Liepkalnio gatvėje ir vėl priimti atliekas tarsi nebeliko. Bet VRAAD netikėtai atmetė išvadas tyrimų, kuriuos pats ir užsakė.
Spėjama, kad jos neatitiko valdininkams duoto politinio užsakymo reikalavimų.
Koją kiša politikai?
„Lietuvos ryto“ paklaustas apie tokio keisto sprendimo priežastis, VRAAD direktorius Egidijus Anulis kalbėjo aptakiai: „Išvadose neatsakyta į esminius klausimus, kokia atliekų sudėtis, koks jų tūris.“
Tačiau tyrėjai pateikė detalią ataskaitą, kurioje aiškiai nurodyta, kiek ir kokių rūšių atliekų yra sąvartyne.
Lentelės eilutėje „Organinės atliekos“ įrašyta „0 proc.“
Būtent tai ir nepatiko valdininkams, nes nebeliko priežasties neduoti bendrovei „Bionovus“ leidimo plėsti aikštelę ir priimti statybų atliekas.
Tyrimus atlikusios bendrovės „Geoaplinka“ geologas Simonas Tamulevičius, paklaustas, ar galėjo išvados netikti, nes nebuvo tokios, kokių pageidavo valdininkai, šyptelėjęs atsakė: „Galbūt ir taip.“
„Sutrikus sąvartyno veiklai, statybos Vilniuje nesustos ir atliekos niekur nedings, jos bus išvežtos į pamiškes.
Su šiuo reiškiniu ilgai kovojome, o dabar vėl viską teks pradėti iš naujo“, – apgailestavo „Bionovus“ direktorius Audrius Vaitkevičius.
