Ji prekyboje dirba aštuoniolika metų, tačiau tokia patirtis per
pastarąsias dvi savaites, kol buvo atsiskaitinėjama ir eurais, ir
litais, nesumažino įtampos ir nerimo.
„Nesusipratimų dėl dviejų valiutų mūsų parduotuvėje nebuvo. Pastaruoju
metu pirkėjai ėmė dažniau atsiskaityti banko kortelėmis. Šiomis dienomis
nedaug pirkėjų atnešdavo po 100 ar 200 litų. Matyt, žmonės jau
išsikeitė pinigus“, – sakė parduotuvės darbuotoja.
Ji neslėpė, jog dabar labiausiai baiminasi padirbtų eurų.
„Mokiausi atpažinti eurus, turime aparatą pinigams tikrinti. Tikiuosi,
išvengsime šių nemalonumų“, – kalbėjo Valda.
Tame pačiame kaime prieš 20 metų nuosavą parduotuvę atidariusi Zita pati
aptarnauja pirkėjus, puikiai pažįsta vietos gyventojus.
„Bijau jaunų svetimų žmonių, nes jie dažniausiai atneša padirbtų pinigų.
Litų jau buvo įbrukę.
Kaimo žmonės vis dažniau už prekes susimoka kortele.
Pastebėjau, jog seni žmonės ėmė daugiau pirkti, nes jiems daug kas
atrodo pigu, jie dar nelabai skiria euro monetas.
Kol buvo dvi valiutos, jaučiau įtampą. Dabar bus daug lengviau.
Nemanau, kad apyvarta sumažės. Žmonės kaip valgė, taip ir valgys, kaip
rūkė, taip ir rūkys“, – ramiai kalbėjo Zita.
Į parduotuvę užsukusi garbaus amžiaus Birutė, paklausta, ar nekyla
problemų dėl naujos valiutos, patvirtino pardavėjos pastebėjimus:
„Viskas gerai, viskas taip pigu“.
„Keturis pakelius sviesto mėlyname pakelyje, cveklukų (burokėlių. -
Red.) stiklainėlį ir duonos“, – išvardijo pageidaujamus pirkinius
senolė ir pasiguodė, jog bėda su smulkiais centais – sunkoka juos
atskirti.
Garbaus amžiaus pirkėja, kiek pasikrapščiusi piniginėje, padavė ją
pardavėjai Zitai: „Paimk, kiek reikia“.
Prekybininkė, garsiai skaičiuodama, surankiojo reikalingą sumą, pabėrė
metalines monetas ant prekystalio ir parodė senolei.
Kol garbaus amžiaus žmonės įgus skirti eurus, toks vaizdas kaimo
parduotuvėse, matyt, bus dažnokas.
Ne viena kaimo parduotuvės darbuotoja prisipažino, jog dabar joms
didžiausią nerimą kelia padirbti eurai. Apie kaip iš gausybės rago
Lietuvoje pasipylusius falsifikatus moterys pastarosiomis dienomis girdi
nuolat.
„Ne tiek baisu, jei sumažės apyvarta, kiek gauti padirbtų eurų“, –
nerimavo prekybininkės.
˙
