Vienoje maisto bazėje daugiausiai lietuvių galima sutikti ankstyvą rytą. Atvykę iš Kauno, Alytaus ar Marijampolės lietuviai, pasak prekybininkų, perka viską. O mėsa iš čia keliauja ir į mažesnes parduotuvėles Lietuvoje.
„Iš Kėdainių atvažiavome, čia viskas pigiau. Be to, kuras atpigo, tai dar labiau verta. Mintyse dar apie litą galvojam – paskaičiuojam, kokia jo vertė“, – LRT Televizijos naujienų tarnybai pasakojo sutikta Valerija.
Kita kėdainiškė, Eglė, teigė, kad, matyt, gali būti, ko gailėtis: „Gal visai ir neblogai. Bet pinigus išvežam iš Lietuvos į Lenkiją. Truputėlį gal gaila.“
Pasak lietuvių, Lenkijoje pigesni netgi lietuviški mėsos gaminiai. Mat lenkų prekybininkai juos iš Lietuvos įsiveža be pridėtinės vertės mokesčio, o parduoda vos su 5 proc. mokesčiu.
„Vakar Lietuvoje sumokėjau 10 eurų ir prekių parsinešiau krepšio dugne – tragedija. Šiandien išleidau 100 eurų, apsipirkau mėnesiui“, – tvirtino sutikta Lida iš Kudirkos Naumiesčio.
Lenkijos statistikų duomenimis, Lietuvos–Lenkijos sieną kertančių užsieniečių išlaidos Lenkijoje sudaro beveik 5 proc. visų užsieniečių išlaidų. Šalies mastu tai nėra daug, bet vietos prekybininkai trina rankas.
„Lietuviai kaip važiavo, taip ir važiuoja. Didesnio srauto kol kas nejaučiame, bet gal dar visi apsipirkę prieš Naujuosius. Perka mėsos gaminių, kitų maisto produktų“, – pasakojo maisto prekybos bazės direktorius Krzysztofas Bokszas.
Statybinėmis medžiagomis prekiaujantys Suvalkų verslininkai daugiau pirkėjų iš Lietuvos tikisi pavasariop. Juolab kad zloto vertė po Naujųjų nuolat smunka, o euras stiprėja.
„Lietuviams naudingas kiekvienas kritimas. Kada lenkiška valiuta krinta, lietuviui - pigiau, ir kiekvienas, kuris važiuoja, keičiasi, tą procentą pajaučia“, – įsitikinęs statybinių medžiagų prekybos centro savininkas Petras Černelis.
Lenkijos prekybininkai pastebi, kad jų parduotuvėse po Naujųjų pagausėjo pirkėjų iš Baltarusijos ir Rusijos.
