Rusijos nacionalinis vystymo bankas „Vnešekonombank“ jau pradėjo konsultacijas su Artimųjų Rytų finansinėmis institucijomis apie islamo obligacijų išplatinimą „sukuk“ (vidutinės trukmės ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai, paremti materialiuoju turtu ir išduoti pagal šariato teisę — red.), rašo Turkijos leidinys „Stratejik Dusunce Enstitusu“.
Anot leidinio, naftos, iš kurios Rusija gauna beveik pusę savo biudžetinių pajamų, kainų griūtis išklibino jos ekonominius pamatus. Situacija darosi vis sunkiau valdoma. Fondų rinką žlugdo užsienio kapitalo ir „karštųjų pinigų“, kurie ypatingai mėgsta dideles palūkanų normas, pasitraukimas.
Mėgindama kovoti su krize, Rusija ketina žengti svarbų žingsnį ir savo ekonominę situaciją gydyti su islamo finansinių instrumentų pagalba. Rusija domisi kaip šią sistemą taiko ne tik Artimieji Rytai, bet ir tokia nemusulmoniška šalis, kaip Didžioji Britanija.
Bankininkystė be palūkanų
Islamiška bankininkystė remiasi dviem pagrindiniais priesakais. Pirma, draudžiama finansinius sandorius apmokestinti palūkanomis. Antra, kreditorius ir skolininkas tarpusavio santykiuose turi vadovautis aukštais moralės standartais.
Islamiška bankininkystė draudžia palūkanų taikymą, tačiau neužkerta kelio pelnui siekti. Islamo finansų pasaulis pelnosi iš įvairaus pobūdžio sandorių, kurie glaudžiai sujungia verslą ir finansų institucijas.
Trumpai tariant, islamiška bankininkystė ir verslas drauge dalijasi pelnu ir nuostoliais, ji paremta nuosavybės teisių dalybomis tarp verslininko ir kreditoriaus. Šiuo aspektu islamiška finansų sistema skiriasi nuo pasaulyje dominuojančios palūkanų ir skolos santvarkos, kurioje skolininkai bent jau teoriškai prisiima didesnę rizikos dalį. Krizės akivaizdoje ši rizika paskirstoma visai visuomenei.
Atsirado prieš pusšimtį metų
Modernūs islamiškieji bankai musulmoniškuose kraštuose atsirado visai neseniai. 1963 metais Egipte įkurtas pirmasis taupomasis bankas, o 1975 metais Dubajuje suformuotas pirmasis modernus komercinis bankas.
Šiuo metu islamiškieji bankai veikia daugiau nei 50 valstybių.
„Moody’s“ teigimu, kasmetinis islamo finansų sektoriaus augimas ikikriziniu laikotarpiu siekė nuo 10 iki 15 proc.
Nuo Džakartos iki Londono steigiamos finansų institucijos privalo vadovautis musulmoniškomis teisės, religijos ir socialinėmis nuostatomis. Visas šias sritis reguliuoja Šariato teisė, kuri taip pat reguliuoja daugelį musulmonų gyvenimo aspektų. Vienas jų – draudimas imti palūkanas.
Sugalvoja gudrybių, kaip apeiti Šariato normas
Žinoma, islamo bankų tikslas yra toks pats kaip tradicinių – pelnas. Deja, pranašas Mahometas, nustatydamas palūkanų draudimą, nepagalvojo apie XXI amžiaus finansų iššūkius, todėl musulmonams teko pasitelkti įvairių gudrybių. Siekdami apeiti Šariato normas, draudžiančias pinigų skolinimą už palūkanas, musulmonai sugalvojo keletą alternatyvų.
Islamo bankai neišduoda tradicinių paskolų.
Su klientais tariamasi dėl būsimo pelno arba nuostolių pasidalijimo „Mudharabah“, išperkamosios nuomos „Ijar“ arba partnerystės sutarčių „Musharakah“. Šios priemonės leidžia bankui gauti pelną iš įvairų antkainių sutarties mokesčių ir panašių gudrybių, kurios nelaikomos palūkanomis.
Musulmonai įsigudrino emituoti nuosavas obligacijas „sukuk“, kurti kai kuriuos išvestinius finansinius produktus, steigti investicinius fondus ir net turtą versti į vertybinius popierius.
Neinvestuoja į nuodėmingas industrijas
Islamas draudžia spekuliacinę veiklą. Be to, kiekvienas finansinis instrumentas turi būti užtikrintas realiu turtu, o tai pašalina galimybę kurti kai kuriuos kenksmingus išvestinius finansinius produktus.
Islamo bankai negali investuoti į alkoholio, lošimų, pornografijos, pramogų ir kiaulienos industriją. Kai kur šie ribojimai taikomi ir tabako bei ginklų pramonei.
Be viso to, laikantis Korano 2,5 proc. metinių pajamų reikia paaukoti labdara, o taip pat gautu pelnu pasidalinti su neturtingiausiais visuomenės nariais. Ši praktika leidžia užtikrinti tam tikrą socialinę lygybę.
Modelis prigijo Europoje ir JAV
Tarp islamiškųjų bankų Iranas yra aiškus lyderis, užimantis trečdalį rinkos. Šioje šalyje visi bankai privalo paklusti Šariato teisės nuostatoms. Šeši iš dešimties didžiausių islamo bankų yra įsikūrę šioje valstybėje, tarp jų ir didžiausias – „Bank Melli Iran“.
Kiti islamo finansų centrai yra Saudo Arabija, Malaizija, Kuveitas, JAE, Bahreinas, Kataras, Jungtinė Karalystė ir Turkija.
Europoje ir JAV nuolat auga musulmonų populiacija, tad nenuostabu, kad Vakarų bankai nusiteikę potencialiems klientams pasiūlyti jų pažiūras atitinkančias paslaugas.
„HSBC“, „Deutche Bank“, „UBS“ ir „City Group“ įkūrė atskirus padalinius, atsakingus už islamiškų finansinių produktų kūrimą.
Savo ruožtu didieji islamo bankai atidaro padalinius JAV ir Europoje.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
