Dailininką įskaudino tai, kad lietuviško euro tėvu buvo pavadintas tik skulptorius Antanas Žukauskas.
A.Každailio teigimu, skulptorius ant herbinės monetos pusės monetos bareljefą sukūrė pagal jo piešinį.
Norėdamas patvirtinti savo žodžius A.Každailis pateikė piešinį su Vyčiu, kurį prieš 18 metų sukūrė Lietuvos banko užsakymu ir patvirtino Heraldikos komisijoje. Anot žinomo grafiko, jis neturėtų pretenzijų, jei A.Žukauskas būtų panaudojęs jo sukurtą etaloninį Vytį, kuris yra ant Lietuvos herbo.
Lietuvos bankas yra oficialiai pripažinęs A.Každailį litų ir centų monetų herbinės pusės bendraautoriu kartu su A.Žukausku.
Pasiūlė kreiptis į teismą
Skulptoriaus žmona Elena Žukauskienė „Lietuvos rytui“ sakė, kad jos vyras šiuo metu išvykęs, bet pripažino, kad jų šeimai grafiko pareiškimai labai nemalonūs: „Mes siūlome A.Každailiui kreiptis į teismą.“
Be to, E.Žukauskienė teigė, jog iš A.Každailio bus reikalaujama paneigti teiginius, esą skulptorius pareiškęs, kad jo žmona yra teisininkė ir jis galįs bylinėtis.
Reikėtų rimtos ekspertizės
Šią savaitę LATGA Vizualinių menų poskyrio vedėja Gabrielė Naprušienė, paėmusi lito ir lietuviško euro monetas, bandė palyginti jų piešinius. Raiteliai tikrai labai panašūs. Bet sunku pasakyti, ar visiškai tokie patys. „Geriausia būtų, jei lietuviško euro autorystę aiškintųsi teismas“, – sakė G.Naprušienė.
LATGA prižiūri tik turtines autorių teises, o šioje istorijoje ginčijama autorystė. Taigi reikia rimtos ekspertizės, kuri nustatytų, ar tikrai Vytis ant euro yra toks pat kaip sukurtas A.Každailio.
Konkursą laimėjo skulptorius
Šis ginčas prasidėjo dar lito laikais. Tuomet G.Naprušienė išplatino pranešimą, kad pagal pristatytus LATGA dokumentus A.Žukauskas ir A.Každailis yra lito monetų herbinės pusės bendraautoriai.
Abu menininkai rodė savo eskizus, aiškinosi, kas ką padarė.
LATGA atstovė prisiminė, jog buvo akivaizdu, kad tai – A.Každailio kūrinys. Bet tai nereiškia, kad taip atsitiko ir dėl euro.
Kai prieš dešimt metų lietuviškų eurų monetų konkursą laimėjo A.Žukauskas, buvo bandoma aiškintis Vyčio autorystę. Tuomet skulptorius teigęs, kad ant euro – visiškai kitas piešinys.
Vadinasi, dabar pirmiausia reikėtų nustatyti, ar ant euro toks pat raitelis kaip ir ant lito.
Labiau įtempta žirgo blauzda
Pats A.Každailis šią savaitę ne kartą pro didinamąjį stiklą nagrinėjo lietuvišką euro monetą ir savo piešinį, sukurtą Lietuvos banko užsakymu 1996 metais. Didžiausias grafiko aptiktas skirtumas – labiau įtempta žirgo užpakalinės kojos blauzda euro monetoje. Galbūt skiriasi apynasrio dirželio storis ar vos pastebimas priekinių kojų judesys.
A.Každailio nuomone, šie skirtumai nekeičia esmės: tai – jo braižas, jo kompozicija. Svarbiausia: raitelio kalavijas horizontalus, jo žirgas daro šuolį. Žirgo liemuo pailgintas, priekinės kojos pakeltos.
„Kad ir kiek nagrinėtum ant euro ir lito jojančius Vyčius, negalima teigti, kad ant euro kitas raitelis. Daugių daugiausia – iš lito Vyčio padarytas euro Vytis“,– svarstė grafikas.
O A.Žukausko teiginys apie eurui sukurtą skriejantį tarp žvaigždžių Vytį A.Každailį pralinksmino. Jo žiniomis, vienintelė šalis, kurios herbe raitelis skrieja, – Mongolija. Visuose kituose herbuose raiteliai sustingę ir monumentalūs.
„Taigi mes su A.Žukausku esame ir lito, ir euro bendraautoriai. Gal jis įdėjo daugiau darbo, bet neigti, kad ir aš esu herbinės euro dalies autorius, negalima“, – dėstė A.Každailis. A.Žukauską grafikas laiko geru ir itin profesionaliu skulptoriumi: „Niekaip negaliu suprasti. Negi jam trūksta garbės? Tiek pasiekę menininkai privalo turėti garbės kodeksą.“
Patys surašė ir pasirašė
A.Každailis saugo 1996 metais sudarytą sutartį su tuomečiu Lietuvos banko valdybos pirmininku Kaziu Ratkevičiumi parengti du apyvartinėms monetoms adaptuoto herbo grafinius projektus – centų ir litų monetoms.
Po to A.Každailis dalyvavo ir banko paskelbtame lito konkurse, bet jo nelaimėjo.
Anot grafiko, po lito konkurso A.Žukauskas pats atėjo pas jį į dirbtuvę ir abu menininkai surašė dokumentą ir jį pasirašė. Dokumente – du punktai: A.Každailis neprieštarauja, jog monetoms sukurtas jo herbas būtų naudojamas A.Žukausko sukurtų litų ir centų averse, o A.Žukauskas įsipareigoja nekeisti A.Každailio sukurto herbo kurdamas naujos laidos apyvartinių monetų aversą.
Tačiau išleidžiant pirmųjų litų emisiją A.Každailiui nepatiko, kad A.Žukauskas visur skelbiasi lito monetų autoriumi. Jis kreipėsi į Lietuvos banką, kuris lietuviško pinigo bendraautoriu oficialiai paskelbė ir grafiką.
Todėl šią savaitę išgirdęs, kad A.Žukauskas vadinamas lietuviško euro tėvu, A.Každailis supyko: „Man nerūpi honoraras, garbės man užtenka, man rūpi teisybė.“
Lietuviško euro tėvu skulptorių praminė žurnalistai. Bet A.Každailis patikino, kad jei žurnalistai kabintų euro tėvo etiketę jam, būtinai protestuotų. Todėl stebėjosi, kodėl to nepadarė A.Žukauskas.
Tai – originalūs kūriniai
Lietuvos banko specialistai kol kas kruopščiai nagrinėja dokumentus.
„Sukurti apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinės pusės gipsinius modelius Lietuvos bankas 2004 metais skelbė atvirą konkursą, kurį laimėjo A.Žukauskas“, – paaiškino šio banko Grynųjų pinigų tarnybos Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gruodytė.
Anot jos, Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisija laikėsi nuomonės, kad A.Žukausko sukurti gipsiniai modeliai yra originalūs kūriniai, atlikti profesionaliai, juose yra kūrybinis autoriaus indėlis.
A.Každailiui Lietuvos bankas priminė, kad 2005 metais jau buvo svarstomi su litų ir eurų monetų averso kūrimu susiję ginčytini autorių teisių klausimai, kurie buvo išspręsti taikiai.
Raiteliui reikėjo skydo
Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius paaiškino, kodėl Lietuvos bankas užsakė A.Každailiui sukurti raitelio figūrą. Pasirodo, pradėjus naudoti etaloninį šio menininko sukurtą Lietuvos herbą ant proginių monetų buvo pastebėta, kad raitelio figūra neužpildo viso monetos ploto, Vyčiui reikėjo skydo.
Ant prieškario litų ir centų buvęs Juozo Zikaro sukurtas Vytis netiko. Mat 1991 metais buvo patvirtintas kitas Lietuvos herbas. Heraldikos komisija įtikino Seimą, kad atsakingas šalies valdovas ant žirgo turi ginti savo šalį, o ne vytis priešą.
Tuomet Lietuvos bankas ir paprašė A.Každailio pritaikyti jo sukurtą herbą apyvartinei monetai. O A.Žukauskas šį piešinį panaudojo kurdamas litų ir centų monetas.
V.Laurinavičius pabrėžė, kad monetos dizainas – ne vien Vytis.
