Kiti priekaištavo už tai, jog norėdami įsigyti tik pašto ženklų turi gaišti ilgoje eilėje drauge su norinčiais pasikeisti valiutą.
Vis dėlto pašto vadovė Lina Minderienė įsitikinusi, jog darbai einasi sklandžiai ir nieko, net jei turėtų galimybę, nedarytų kitaip. O įgytą patirtį ruošiamasi panaudoti teikiant finansines paslaugas, mat pašto skyriuose ketinama keisti valiutą.
- Kodėl Lietuvos paštui pasiruošti litų keitimui į eurus prireikė trijų dienų, per kurias nebuvo aptarnaujami klientai? Juk, pavyzdžiui, bankai, kurie taip pat keičia litus į eurus, šią operaciją atliko jau nuo sausio 1-osios.
- Valiutos keitimas nėra Lietuvos paštui įprasta procedūra. Iki šiol tokia paslauga Lietuvos pašte nebuvo teikiama, todėl turėjome visiškai atnaujinti informacines sistemas, kad galėtume tinkamai teikti šią paslaugą.
Lietuvos paštas turi platų tinklą, todėl pasiruošimo darbams reikia daugiau dėmesio. Iš viso litus į eurus nemokamai išsikeisti galima 330-yje paštų, o visoje Lietuvoje valiutą keičia per 1,2 tūkst. darbuotojų.
Be to, reikėjo paruošti darbo vietas ir mobilioms komandoms, todėl visa tai pareikalavo kelių dienų pasiruošimo.
- O galbūt iki paskutinės minutės tikėtasi spėti pasiruošti darbui nuo sausio 1-osios ir tik likus kelioms dienomis iki jos suprasta, jog bus padaryti ne visi darbai?
- Euro įvedimui Lietuvoje ir valiutos keitimui paštuose pradėjome ruoštis prieš metus, todėl nuo sausio 2-osios, kai paštuose pradėjome keisti litus į eurus, valiutos keitimas vyko sklandžiai.
Visus euro įvedimo ir valiutos keitimo darbus planavome ir organizavome taip, kad nuo šių metų sausio 2 d. galėtume užtikrinti teisės aktuose numatytų įpareigojimų tinkamą įgyvendinimą. Siekiant sėkmingai keisti valiutą paštuose, buvo būtina atnaujinti IT sistemas jas išjungiant kelioms dienoms.
- Ar ne per vėlai imta skelbti, jog paštas nedirbs gruodžio 30, 31 dienomis ir sausio 1 d.?
- Noriu užtikrinti, kad Lietuvos paštas ėmėsi visų priemonių, kad tiek privatūs, tiek verslo gyventojai būtų tinkamai informuoti apie paštų darbo laiko pasikeitimus metų sandūroje.
Apie tai, kad gruodžio pabaigoje keisis Lietuvos pašto darbo laikas, gyventojus informavome prieš mėnesį – gruodžio pradžioje visa informacija buvo paskelbta Lietuvos pašto internetinėje svetainėje, išplatintas pranešimas žiniasklaidai, skelbta informacija nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje.
Lietuvos pašto darbuotojai apie darbo pasikeitimus asmeniškai informavo verslo klientus. Taip pat visą informaciją apie paštų darbo laikus skelbėme kiekviename pašte.
Tuo pačiu kvietėme gyventojus neatidėlioti apsilankymų paštuose paskutinėms gruodžio dienoms ir šventinius sveikinimus išsiųsti ar atlikti kitas operacijas (sumokėti mokesčius, išsiųsti pinigų perlaidas ir pan.) dar iki didžiųjų metų švenčių, kad metų pabaigoje nekiltų nepatogumų dėl pasikeitusio paštų darbo laiko.
- Ar nebuvo galima rasti kitos išeities – tik užsidaryti? Tuo labiau, kad Lietuvos paštas neretai – vienintelė vieta tam tikroms paslaugoms gauti. Kokius galimus variantus svarstėte?
- Suprantame, kad paštų nedarbas metų pabaigoje daliai gyventojų sukėlė nepatogumų, tačiau norėdami nuo sausio 2 d. paštuose pradėti keisti valiutą ir teikti įprastines pašto paslaugas, turėjome atnaujinti savo sistemas.
Kad klientams kompensuotume paštų nedarbą gruodžio paskutinėmis dienomis, visi paštai papildomai dirbo savaitgalį po Kalėdų ir pirmąjį šių metų savaitgalį bei pirmąjį sausio savaitgalį – sausio 3-4 dienomis.
- Jei būtumėte dirbę gruodžio 30, 31 d. ir sausio 1-ąją, kokie darbai, paslaugos galėjo strigti?
- Nėra taip, jog atjungus vieną sistemą, kitos visiškai funkcionuoja ir galime teikti paslaugas. Lietuvos paštas visoms paslaugoms teikti naudoja tas pačias sistemas, todėl, neuždarę paštų kelioms dienoms, apskritai nebūtume galėję teikti jokių paslaugų.
- Ar nemanote, kad nedirbdami bent jau buvusiomis darbo dienomis – gruodžio 30-ąją ir gruodžio 31-ąją – patys sau pakišote koją? Juk sausio 2-ąją į pašto skyrius sugriuvo ne tik norintieji pasikeisti valiutą, bet ir tie, kurie negalėjo pasiimti siuntinių ir pasinaudoti kitomis pašte teikiamomis paslaugomis.
- Pasikartosiu, kad euro įvedimui ruošėmės nuosekliai. Kad galėtume sėkmingai atlikti mums valstybės pavestas funkcijas, daug bendravome su kolegomis iš Latvijos ir Estijos paštų, kur taip pat buvo keičiama valiuta įvedus eurą.
- Žmonės skundžiasi, kad tiek besikeičiantys litus į eurus, tiek į pašto skyrių atėję pasinaudoti tradicinėmis paslaugomis, statomi į bendrą eilę. Pats paštas skelbia, jog skirtingų paslaugų atėję klientai nukreipiami prie skirtingų langelių. Ar sprendimą išskirti atskirus langelius priėmėte po gyventojų skundų?
- Mūsų darbuotojai, įvertinę klientų srautus paštuose, nuo pat pirmųjų valiutos keitimo dienų operatyviai reaguoja į situaciją ir reguliuoja klientų srautus. Galbūt dėl didelių klientų srautų ne visi klientai pastebėdavo pašto paslaugoms skirtas klientų aptarnavimo vietas.
Pašto skyriuose dirba ir administracijos darbuotojai, kurie informuoja klientus apie skirtingas paslaugas teikiančias klientų aptarnavimo vietas.
- Pirmąją litų keitimo į eurus dieną kai kuriuose Lietuvos pašto skyriuose trūko eurų. Tai aiškinta vėlavusiais atvykti inkasatoriais. Kokia situacija dabar, jau įsibėgėjus litų keitimui – nepritrūksta grynųjų?
- Pirmosiomis dienomis išties inkasatoriai kai kur vėlavo pristatyti pinigus. Šiuo metu taip pat dėl įvairių priežasčių – automobilių gedimų, oro sąlygų – į kai kuriuos paštus šiek tiek vėluojama pristatyti valiutą. Tačiau tai neturi reikšmingos įtakos pašto darbui.
Valiuta į paštus pristatoma kasdien, atsižvelgiant į klientų srautus ir saugumą. Žinoma, kai kuriuose paštuose dėl didelio klientų srauto pasitaiko, kad darbo dienos pabaigoje baigiasi pinigai. Tokiais atvejais kviečiame gyventojus užsukti kitą pašto darbo dieną arba išsikeisti valiutą kitose vietose – bankuose, kredito unijose ar Lietuvos banko skyriuose.
- Kodėl buvo nuspręsta vienu kartu nekeisti daugiau nei tūkstančio eurų? Juk žmogui, turinčiam pinigų, kurių vertė, tarkime, 2 tūkst. eurų, niekas nedraudžia dusyk stoti į eilę – eilė pailgėja, laikas gaišinasi, o kokia nauda?
- Paštuose neatlygintinai gyventojai gali išsikeisti iki tūkstančio eurų. Tokia suma pasirinkta atsižvelgus į mūsų kaimynų Latvijos ir Estijos paštų patirtį. Taip pat valiutos keitimo suma buvo parinkta įvertinus ir saugumą paštuose.
Jei gyventojai atsineša didesnes pinigų sumas ir jas nori išsikeisti vienu kartu, rekomenduojama tą padaryti komercinių bankų ar Lietuvos banko skyriuose, kur valiutos keitimo suma didesnė nei tūkstantis eurų.
- Kiek mobiliųjų grupių, keičiančių valiutą, važinėja po Lietuvą? Ar jos dirba ir savaitgaliais?
141 paštą aptarnauja 75 mobiliosios grupės. Mobiliose grupėse dirba beveik 100 darbuotojų. Šios grupės paštuose valiutą keičia tik darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio.
- Kiek darbuotojų papildomai įdarbinta litų keitimui į eurus? Kaip sekėsi jų ieškoti – ar nebaidė pasiūlymas įsidarbinti trumpam laikui?
- Lietuvos paštas papildomai įdarbino beveik 100 darbuotojų, kurie dirba mobiliose grupėse.
Papildomų darbuotojų terminuotam darbui nuo 2015 m. sausio 1 iki kovo 1 dienos Lietuvos paštas ieškojo visoje Lietuvoje – po 1–2 kiekviename šalies rajone. Darbuotojai atsakingi už sklandų litų keitimą į eurus, turi atlikti su šia pinigų keitimo paslauga susijusias operacijas informacinėje sistemoje, formuoti ataskaitas ir kt.
Kadangi po 1-2 darbuotojus buvo ieškoma visoje Lietuvoje, o ne viename konkrečiame mieste 100 žmonių, didelių nesklandumų ieškant papildomų darbuotojų nekilo.
- Jei vėl tektų procesą kartoti, ką šiandien darytumėte kitaip?
- Lietuvos pašte litai į eurus keičiami tik kelias dienas, tačiau valiutos keitimas vyksta sklandžiai kaip ir planuota - iki šiol paštuose nepasitaikė jokių didelių incidentų.
Norime padėkoti paštuose budintiems policijos pareigūnams. Jie ne tik užtikrina viešąją tvarką paštuose, bet ir klientams suteikia reikalingą informaciją.
- Gal patirtį, įgautą keičiant litus į eurus, galite pritaikyti plėsdami paslaugų ratą? Jei taip – kokios jos galėtų būti?
- Valiutos keitimas Lietuvos paštui – didelė patirtis, kuri pravers ateityje teikiant finansines paslaugas, valdant didesnius klientų srautus. Esame ne kartą minėję, jog Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriuose „PayPost“ planuojame teikti valiutos keitimo paslaugas.
- Kokius paštui svarbiausius poros pastarųjų metų įvykius išskirtumėte?
- Pastaraisiais metais Lietuvos paštas sparčiai keičiasi – perkeliame paštus į klientams patogesnes vietas – prekybos centrus, klientų ir darbuotojų patogumui rekonstruojame senus skyrius.
Pastaraisiais metais pasiūlėme ne vieną naują ir šiuolaikišką gyventojų poreikius atitinkančią paslaugą. Vienu svarbiausių projektų įvardinčiau siuntų savitarnos terminalus gyventojams „LP Express 24“. Per kelerius metus šią paslaugą atrado nemaža dalis gyventojų, o pernai terminalai buvo apdovanoti aukso medaliu „Metų gaminio“ rinkimuose.
Praėjusiais metais pradėjome bendradarbiauti su Kinijos kurjerių bendrovėmis, kurios pristato didžiausių pasaulyje elektroninių parduotuvių prekes. Kinijos elektroninės komercijos rinka yra viena didžiausių ir sparčiausiai augančių pasaulyje. Šiai rinkai plečiantis, auga ir poreikis saugiai, laiku ir kokybiškai pristatyti siunčiamas prekes tiek pačioje šalyje, tiek ir už jos. Kadangi Lietuva yra tranzitinė šalis, bendradarbiaudami su partneriais Kinijoje, tampame šios šalies siuntų vartais į Europą – Lietuvos paštas aptarnaus siuntas ir užtikrins jų pristatymą į kitas Europos šalis.
Savo ruožtu Lietuvos paštui tai leis gerokai išplėsti teikiamų paslaugų apimtį, o tuo pačiu – didinti apyvartą.
2012-ųjų pabaigoje savo veiklą pradėjo pirmieji Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriai „PayPost“. Šiandien tokių skyrių visoje Lietuvoje veikia 185.
Nemažai investavome į naujų logistikos centrų atidarymą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Netrukus turėtų pradėti veikti modernus Lietuvos pašto logistikos centras Kaune, kuris leis apdoroti dešimt kartų daugiau siuntų nei šiuo metu.
Reaguodami į rinkos ir gyventojų įpročių pasikeitimus, vis daugiau pasiūlome elektroninių paslaugų. Viena tokių – el. pristatymo sistema, leidžianti juridiniams ir fiziniams asmenims elektroniniu būdu įvairioms institucijoms pateikti reikalingus dokumentus, prašymus, pažymas ir pan.
Netrukus verslo klientams pristatysime el. savitarnos paslaugą, kuri leis elektroninėje erdvėje formuoti užsakymus siuntoms išsiųsti, jas sekti, gauti ataskaitas ir panašiai. Vėliau šia paslauga galės naudotis ir privatūs klientai.
- Jau ir dabar matome, kad paštas nebeteikia vien tų paslaugų, kurios būdavo būdingos paštui prieš, tarkime, 15 metų. Kur link eina paštas – kaip jis keisis?
- Ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio paštai nebėra tik vieta, kur galima išsiųsti ar atsiimti laišką. Veiklūs vartotojai nebeturi laiko ir noro ieškoti artimiausio paslaugų teikėjo biuro ar lūkuriuoti eilėje, kai gali bendrauti, apsipirkti ir atsiskaityti už paslaugas internetu.
Didžiausias mūsų iššūkis – patenkinti reiklių šiuolaikinių klientų norus ir kartu suteikti išskirtinį aptarnavimą bei aukščiausios kokybės paslaugas.
Rašytinės korespondencijos visame pasaulyje nuosekliai mažėja, o ji sudaro pagrindines pašto pajamas. Tačiau žmonės vis dažniau apsiperka internetu, siunčia ir gauna siuntas, ieško patogių atsiskaitymo galimybių ir nori gauti visas paslaugas iš vienų rankų ten, kur jiems patogiausia – elektroninėje erdvėje, savitarnos terminaluose, namuose.
Paštas padės lengvai apsipirkti internetu, patogiai atsiskaityti už paslaugas elektroniniu būdu, o siuntą greitai ir saugiai pristatys ten, kur gyventojui bus patogiausia ją atsiimti – į namus, biurą arba visą parą veikiančius savitarnos terminalus. Net ir rašytinius laiškus išsiųsti ir atsiimti bus galima visą parą savitarnos terminaluose.
