„Artimiausiu metu, kiek aš žinau, rinksis kooperatyvai. Daugę metų buvo rinkta ir dabar yra surinkta medžiaga, įrodanti šituos veiksmus. Vienas iš variantų, kad kooperatyvai kreipsis į Žemės ūkio rūmus, kad mes kreiptumėmės į žemdirbių organizacijas ir veiksmas vyktų toliau. Sprendimai greičiausiai bus priimti artimiausiu metu“, – sakė ŽŪR pirmininkas.
A. Stančikas perdirbėjus kaltino tikslingai žlugdant vieną gamintojų grupę – susibūrusius į kooperatyvus ūkininkus. Esą bijodami, kad sustiprėję kooperatyvai imsis plačiai paplitusios praktikos steigti savo perdirbimo įmones ir taip išvengti pelno nutekėjimo į perdirbėjų rankas, šie rinkos žaidėjai manipuliuoja kainomis ir stabdo kooperaciją.
„Tai aiškiai matoma dar nuo 2012 m., kai rinkose pieno kainos krito nuo 2 iki 7 proc., kooperatyvams tuo metu jos krito iki 30 proc. Tas pats fenomenas buvo ir 2014 m. pradžioje, kol jokio Rusijos embargo nebuvo – kai perteklinis pienas ėmė judėti Lietuvos link, kainos ženkliai buvo numestos kooperatyvams ir tik vėliau – kitiems pieno gamintojams“, – pavyzdžius vardijo A. Stančikas.
ŽŪR pirmininkas viltis deda į ES institucijas, mat Konkurencijos tarnyba, jo žodžiais, viską stebi iš šalies ir jokių veiksmų nesiima.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė antradienį paskelbė, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga. Todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainų principą.
Tuo metu Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius abejojo, ar tokie valdžios planai įgyvendinami.
„Kiek aš suprantu, laisvojoje rinkoje reguliuoti kainas labai sudėtinga, jei ne išvis neįmanoma. Jeigu teisininkai ras būdų, kaip tai galima padaryti, mes nesipriešinsime“, – teigė įmonės vadovas.
Vilkyškių pieninės vadovas pripažino, kad šiuo metu kooperatyvams už superkamą pieną mokama mažiau negu sutartis su perdirbimo įmonėmis sudariusiems pavieniams ūkininkams. Tačiau praėjusių metų pavasarį ir vasarą buvo priešingai.
„Sutartis su kooperatyvais persvarstome kas mėnesį. Jei kuriai nors pusei netinka, atsisveikiname iki kito karto.
Dabar rinkoje yra pieno perteklius, todėl kooperatyvai gali vieną dieną parduoti jį mums, kitą – lenkams, trečią – latviams.
Tačiau kai rinkoje pieno stinga, esame priversti jiems mokėti daugiau nei pavieniams ūkininkams. Išvedus ne pusmečio, o kelerių metų vidurkį šios kainos beveik nesiskiria“, – tikino G.Bertašius.
