Ir litų, ir lietuviškų eurų monetas sukūręs A.Žukauskas šypteli pavadintas euro tėvu. Jis į šį titulą žvelgia kaip į gerai atlikto darbo įvertinimą.
75 metų menininkas prie praeities neprisiriša – jis jau seniai įprato filosofiškai žiūrėti ir į laimėjimus, ir į praradimus.
Žinomo vilniečio gyvenimas kupinas ne tik apdovanojimų.
Kopijuoti – neįdomu
– Jūsų kūrinys – jau piniginėse, jis sklinda ir į kitas Europos Sąjungos šalis. Ar jaučiatės laimingas? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Žukausko.
– 2004-aisiais buvo paskelbtas lietuviškų eurų monetų ir euro centų kūrimo konkursas, kuriame dalyvavo žymūs mūsų šalies dailininkai, nacionalinių premijų laureatai.
Jame buvo pateikta keturiolika projektų. Šiame konkurse aš tapau pirmos premijos laureatu.
Todėl šiandien išties turiu galimybę jaustis laimingas, nes nuo sausio 1-osios mano kūrinys reprezentuoja Lietuvą visose Europos Sąjungos šalyse.
Kaip jis tai daro – gerai ar blogai, paaiškės vėliau. O dabar man malonu, kad lietuviškas euras yra mano kūrinys.
Džiaugiuosi, kad atlikau savo darbą gerai.
Kiek girdėjau, niekas nesiskundžia. Kol kas – jokių piktų replikų. Gal tokių ir neišgirsiu.
– Ar jums patinka, kai esate vadinamas lietuviško euro tėvu?
– Euro tėvo krikštą esu gavęs iš žurnalistų ir dėl to nepykstu.
Aš į tai žiūriu kaip į man išreikštą pagarbą už sukurtą kūrinį.
Meno kūrinį, kaip ir kūdikį, reikia ilgai nešioti savyje, auginti, puoselėti ir tik tuomet būna rezultatas.
– Kiek laiko kūrėte lietuvišką eurą?
– Konkurso dalyviams buvo duoti keturi mėnesiai. Tiek užteko pagaminti monetos modelį, bet pačią idėją jau turėjau.
Jau sukūręs metalinių litų ir centų modelius aš mąsčiau apie eurą.
Žinojau, kad toks konkursas bus, ir tam ruošiausi. Bet mažai kas tikėjosi, kad bus reikalaujama per kelis mėnesius sukurti visiškai pabaigtus gipsinius monetų modelius.
Mano projektas atitiko visus Lietuvos banko reikalavimus.
– Kokie tie banko reikalavimai?
– Tai ilgas sąrašas, kas turi būti ant monetos pavaizduota: žodis „Lietuva“, data, kalyklos ženklas ir, žinoma, Vytis. Vytį buvo leista sukurti laisvai.
– Istoriniuose šaltiniuose yra apie 300 Vyčio atvaizdų. Kurį Vytį jūs pasirinkote lietuviškam eurui?
– Sukūriau savo Vytį. Negi kopijuosi – tai neįdomu. Prieš tai kruopščiai išstudijavau visus Vyčio atvaizdus. Jie visur joja, o man reikėjo raitelio, lekiančio tarp žvaigždžių.
Taigi raitelio ir žirgo judesys – mano kūryba, o Vyčio atributika – kardas, pentinas – buvo iš anksto nurodyti.
– Kuo skyrėsi jūsų ir kitų pasiūlytas euras?
– Euras yra dviejų spalvų moneta ir norėjosi panaudoti kitos spalvos juostą.
Todėl mano pasiūlytame modelyje ją kerta ir skaičiai, ir Vytis, tiksliau – žirgo kanopa.
Aš buvau vienintelis, kuris tą juostą taip panaudojo. Beje, tokią monetą padirbti sunkiau. Kai kas bandė sustumdyti žvaigždes, tokią teisę konkurso sąlygos numatė, bet man atrodė, kad Europos Sąjungos emblema turi būti nesudarkyta.
Padirbti būtų nelengva
– Kai kurie jūsų paminklai – kelių metrų aukščio. Ar sunku nuo didelio objekto pereiti prie tokio mažo kaip moneta?
– Su monetomis reikia labai daug kantrybės.
Padirbėjus su monetomis, norisi grįžti prie ko nors stambaus – atsinaujinti. Čia kaip ir su maistu: valgai viena, o norisi visiškai kito skonio.
Bet aš visą laiką iš monetų kūrimo negyvenu. Buvo proga, padariau ir vėl grįžau prie skulptūrų.
Tikrai ne visi skulptoriai kuria monetas – tam reikia mokėti padaryti labai žemą reljefą, o tai sunku.
– Kaip kuriamas maketas – juk moneta tokia maža!
– Menininkai kuria 18 centimetrų skersmens monetos modelį iš gipso. Vėliau tą modelį mažina įvairios mašinos, po to dailininkas jį taiso.
– Net ir 18 centimetrų modelyje sunku sužiūrėti visas detales. Gal iš pradžių kūrėte dar didesnį modelį?
– Ne. Modelį kūriau su didinamuoju stiklu, kuris didina 4 kartus. Dar dėvėjau specialius laikrodininko akinius – jie nevargina akių.
– Ar matėte, kaip kaldinami lietuviški eurai?
– Į Monetų kalyklą patekti sudėtinga, bet aš dalyvavau kai kuriuose darbuose.
Iš pradžių monetą pagamina iš plastiko, tad reikia prižiūrėti. O po to paleidžia mašiną – monetos pačios byra.
– Ar prieš 10 metų jūsų sukurtas euro monetos modelis yra visiškai toks pat kaip dabartinė moneta? Ar teko ką nors keisti?
– Mano sukurtiems lietuviškiems eurams ir centams ir po dešimtmečio nereikėjo jokios korektūros.
– Ar pasirašėte dokumentą apie valstybės paslapčių saugojimą?
– Nereikėjo nieko pasirašyti. Nežinau, ar žinau valstybės paslaptis, nes per televizorių kasdien aiškina, kaip atskirti tikrą euro banknotą nuo padirbto.
Euro monetoje tokių gudrybių irgi yra, bet nesakysiu. Net nesu tikras, kad visas žinau.
– Kiek Lietuva jums sumokėjo už lietuviškų eurų ir euro centų atvaizdus?
– Pagal sutartį – 40 tūkstančių litų.
Bet atskaičiavo labai didelius mokesčius ir man liko vos pusė. Pagal įstatymus dailininkams taikomi 15 procentų mokesčiai, bet Lietuvos bankas užsispyrė. Tai šiokia tokia neteisybė.
– Kam tuos pinigus skyrėte?
– Surengiau kelias parodas.
Širdyje nešiojasi nuoskaudą
– Kada sulaukėte daugiau dėmesio: prieš 10 metų, kai turėjo būti įvestas euras, ar dabar?
– Iš pradžių buvo didelis susidomėjimas, vėliau dešimt metų buvo ramu, o pastarąjį mėnesį vėl prasidėjo sujudimas. Aš savo misiją jau atlikau.
– Gal jums siūlė stoti į partiją ar vietą rinkimų sąraše?
– Tokių kvietimų buvo, bet visų pasiūlymų atsisakiau.
Buvo siūlymų užimti ir labai aukštus postus. Tačiau aš esu menininkas, o ne politikas. Dirbu mėgstamą darbą, kuris man sekasi, o politika man svetima.
Dėl vieno politiko net esu patyręs didelių moralinių ir materialinių nuostolių.
Dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis kelerius metus naudojo mano vardą savo ir partijos įvaizdžiui.
2005-aisiais būdamas Europos Parlamento nariu jis pakvietė mane surengti Europos Sąjungos Parlamento rūmuose Briuselyje personalinę parodą.
Kelerius metus jis atidėliojo šios parodos laiką, o tuo metu laikraščiuose ir savo tinklalapyje skleidė informaciją apie savo projektą.
Jame buvo numatyti Š.Biručio susitikimai – diskusijos su kultūros ir mokslo veikėjais ir mano parodų Lietuvos miestuose atidarymai.
Šias parodas aš rengiau savo lėšomis.
Kai pasinaudojo mano vardu, Š.Birutis atsisakė Europos Parlamente surengti mano parodą. O aš jau buvau jai išleidęs daug pinigų – buvo išspausdinti parodos plakatai, pagaminti stovai skulptūroms, sumokėta už draudimą.
Pagaliau mano paroda Briuselyje, tačiau ne Europos Parlamente, įvyko.
Ją padėjo surengti Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.
Gyventi iš kūrybos sunku
– Kaip jūs tapote skulptoriumi? Ar jūsų pasirinkimui darė įtakos jūsų dėdė – žymus rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas, su kuriuo vaikystėje bendravote?
– Ne, A.Vienuolis jokios įtakos neturėjo. Nuo mažens man patiko drožinėti, niekuomet neabejojau, kad būsiu skulptorius, nieko kito nesvarsčiau.
Vaikystėje tėvai svajojo, kad būsiu kunigas, nes buvau trečias sūnus. Bet kai atėjo sovietų valdžia, jie tų planų atsisakė.
– Jei dabar į jūsų dirbtuvę ateitų jaunuolis – toks, koks jūs buvote prieš 50 metų – ir prašytų patarimo, ką jam pasakytumėte?
– Sakyčiau: „Pasiruošk laikytis dietos.“ Aš gyvenau tik iš savo kūrybos ir man pavyko.
Nuo 1970-ųjų, kai palikau valdininko kėdę Kultūros ministerijoje, esu laisvas menininkas. Dabar pragyventi vien tik iš kūrybos būtų sudėtingiau.
Gerai, kad gaunu pensiją, kitaip tektų blaškytis ir ieškoti užsakymų.
Kol gerą darbą padarai, turi pusę metų dirbti. O juk viskas kainuoja – elektra, šildymas, medžiagos. Po to žmona pyksta, kad vis eini į dirbtuvę, o nieko nepadarai.
Skulptorių darbai nėra populiarūs, tai ne paveikslas.
Kur skulptūrą dėti – nebent ant palangės pastatyti. Tenka ieškoti išeities.
Monetų kūrimas irgi buvo tokios išeities ieškojimas. Žiūriu – naujas žanras. Tapo įdomu. Pradėjau dalyvauti konkursuose ir laimėti. Taip ir radau išeitį.
Kaltinimų nesuvokia protu
– Būdamas europarlamentaru 2007 metais išleidote kalendorių apie savo veiklą. Ten parašyta, kad balandžio 17 dieną jūsų iniciatyva Europos Parlamente atidaroma euro kūrėjo A.Žukausko paroda.
Kodėl neįvyko ta paroda Europos Parlamente? – „Lietuvos rytas“ paklausė kultūros ministro Š.Biručio.
– Kažką aš A.Žukauskui padėjau surengti – parodą Kėdainiuose, Klaipėdoje. Nelabai atsimenu.
Tai finansavau savo asmeninėmis lėšomis. Visada maniau, kad menas, skulptūra turi būti remiami.
Jis norėjo surengti parodą ir Briuselyje. Bet tai buvo mano asmeniniai pinigai, o ne kažkieno. Kažkas ten nepavyko.
Tokie kaltinimai nesuvokiami protu. Skulptorius turėtų man pasakyti ačiū už tai, ką aš padariau.
– A.Žukauskas teigė parodai Briuselyje savo lėšomis išspausdinęs plakatus ir pagaminęs stovus. Ar tai tiesa?
– Man atrodo, kad visa tai buvo skirta parodoms Kėdainiuose ir Klaipėdoje.
Laiške ateities kartoms – ir moneta
* A.Žukauskas yra pelnęs daugiau nei 20 apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose.
* 1984 metais jis sukūrė medalį „Šv.Kazimieras – Lietuvos globėjas“. Medalis saugomas Vatikane, o padidintas atvaizdas eksponuojamas Vilniaus arkikatedroje.
* 2002 metais pasaulinėje monetų parodoje Niujorke skulptoriui buvo skirta pirmoji premija už proginę monetą Sidnėjaus olimpiadai – ji buvo paskelbta meniškiausia pasaulyje 2001 metų moneta.
* 1996 metais A.Žukauskas sukūrė apyvartines litų ir centų monetas: 10 centų, 20 centų, 50 centų, 1 lito, 2 litų, 5 litų.
* 1996 metais A.Žukausko sukurta moneta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui ir poeto Justino Marcinkevičiaus tekstas buvo įdėti į kapsulę. Ji įmūryta į Gedimino paminklo Vilniuje, Katedros aikštėje, pjedestalą kaip palikimas ateities kartoms.
* Skulptorius sukūrė paminklus Vydūnui Detmolde (Vokietija), Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai (abu Vilkaviškyje).
* Atstatant Vytauto Didžiojo paminklą Kaune jis atkūrė ruso figūrą skulptūrinėje kompozicijoje.
* A.Žukausko sukurtos skulptūros puošia Lietuvos miestus, taip pat Nacionalinio operos ir baleto teatro fasadą Vilniuje.
* 2004 metais už nuopelnus Lietuvai skulptorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
