Dujas ir naftą Lietuva perka už dolerius. Šios žaliavos pinga, tačiau sykiu ir pats euras netenka savo vertės dolerio atžvilgiu. Tad pernelyg didelės naudos vartotojams vargu ar verta laukti.
Užtat iš kurso svyravimų turėtų uždirbti į trečiąsias šalis prekes eksportuojantys verslininkai.
Neranda tinkamo recepto
Europos centriniam bankui (ECB) niekaip nepavyksta rasti recepto, kuris galėtų įveikti defliaciją. Palūkanų normos nusmukdytos iki rekordinių žemumų, tačiau išsvajotoji infliacija, kuri galėtų išjudinti žemyno ekonomiką, nelinkusi augti.
Atpigusi nafta bei dujos irgi spaudžia kainas žemyn. Išbandęs daugybę ginklų ECB vadovas Mario Draghi penktadienį užsiminė neatmetantis, kad euro zonoje gali būti užfiksuota ir defliacija. Tai rinkos suprato kaip žinią, kad ECB užkurs dar vieną ekonomikos skatinimo variklį. Analitikai neabejoja, kad pinigų spausdinimo mašinos Europoje padidins apsukas.
Bet lūkesčiai kol kas kuklūs – Eurostatas netrukus paskelbs euro zonos infliacijos prognozę šiems metams. Daugelis ekspertų spėja, kad bus prognozuojama bent nedidelė defliacija. Jau ir taip susilpnėjusiam eurui tai būtų dar vienas smūgis.
Nafta brangs tik kitąmet
Litą prie euro pririšusi Lietuva prisiimdavo visas su euro smukimu JAV dolerio atžvilgiu susijusias pasekmes.
Jei mūsų šalies valiuta tebebūtų tokia, kokia galiojo iki šių metų, už JAV dolerį tektų mokėti 2,89 lito. Mat dabar JAV doleris euro atžvilgiu toliau stiprėja.
Penktadienį vakare Niujorko biržoje euras kainavo 1,2 JAV dolerio, o vakar Azijoje jo kursas nusmuko iki 1,18 JAV dolerio – žemiausiai nuo 2006 metų kovo mėnesio.
Brangstant doleriui paprastai nerimaujama, kad kils ir naftos bei dujų kainos. Lietuva šias žaliavas perka už dolerius. Tačiau ekspertai tvirtino, kad dėl to nėra ko nerimauti.
„Teoriškai žaliavos turėtų pabrangti. Tačiau dabar, kai jos pinga, sustiprėjęs doleris nepadarys jokio poveikio“, – neabejojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Jo nuomone, šiemet aukštesnių naftos kainų nereikėtų tikėtis. Tačiau kitais metais jau galima laukti, kad nafta brangs iki 100 JAV dolerių už barelį.
Nuosmukis – ne visur
Euras – dar ne visa Europa. Tai priminė bendrovės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas. Kai kuriose šalyse, į kurias Lietuva eksportuoja daug savo prekių, euras ne susilpnėjo, o priešingai – sustiprėjo.
„Jei pažiūrėtume į euro kursą mums aktualiausių kaimyninių eksporto valstybių – Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Čekijos, Vengrijos ar Turkijos valiutų atžvilgiu, išvystume, kad euras sustiprėjo. Ką jau kalbėti apie Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis“, – sakė V.Rūkas.
Tad šiose valstybėse mūsų verslininkams teks paplušėti kovojant dėl rinkos, nes dėl jų valiutų atžvilgiu stiprėjančio euro brangsta lietuviška produkcija.
Efekto tikimasi vėliau
60 proc. Lietuvos eksporto keliauja į ES šalis, tačiau ne visos jos įsivedusios eurą. Išlošti turėtų eksportuojantys į JAV bei kitas trečiąsias šalis verslininkai, nes smunkant euro kursui dolerio atžvilgiu tose rinkose pinga euro zonoje gaminama produkcija.
Tik bėda, kad pasigirti laimėjimais JAV mūsų šalies verslas kol kas negali: Lietuva į šią valstybę eksportuoja vos 4 proc. savo gaminių ar paslaugų.
„Eksporto rinkų, kuriose atsiskaitoma doleriais, Lietuvos verslininkai turi itin mažai. Didžiausios eksporto partnerės ne ES ir NVS regione yra JAV bei Kanada, į kurią „Orlen Lietuva“ gabena degalus“, – aiškino V.Rūkas.
Tačiau netiesioginis euro silpnėjimo efektas turėtų pasijusti vėliau, kai euro zonos gamintojai ims raškyti vaisius JAV rinkoje.
Tikėtina, kad išaugs Vokietijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos gamintojų paklausa Šiaurės Amerikoje, o tuomet Lietuvos eksportuotojai galės aptarnauti šiuos partnerius.
Smukdo Graikijos bėdos
Grūdų ir kitų žemės ūkio kultūrų eksportuotojams silpnėjantis euras naudingas. Žemės ūkio produktai parduodami Iranui, Egiptui, Saudo Arabijai.
Į pastarąją šalį sėkmingai išvežami pieno produktai – per keturis mėnesius ten parduota 50 milijonų litų (14 milijonų eurų) vertės lietuviškos produkcijos.
„Jei tokia pardavimo apimtis išsilaikytų, turėtume neblogą pakaitalą Rusijos rinkai“, – sakė „Finasta Asset Management“ analitikas. Jei euro kursas JAV dolerio atžvilgiu išliktų toks pat, eksportuotojai gautų dar daugiau naudos.
Anksčiau stiprėjant JAV doleriui išlošdavo eksportuotojai, parduodantys prekes NVS. Tačiau dabar tokia iliuzija išnyko – šio regiono valstybės devalvuoja savo valiutas, nes tai daryti skatina smukęs rublis.
„Dėl eksporto į tas šalis jau tikrai neišlošime“, – sakė Pramonininkų konfederacijos analitikas A.Izgorodinas.
Visų akys nukreiptos į Graikiją
Euro kursui daug įtakos daro politinės priežastys. Pasak ekonomistų, eurą slegia politinis sąmyšis Graikijoje.
Šioje šalyje sausio pabaigoje vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos laimėti daug galimybių turi kairieji populistai iš partijos „Syriza“. Jie pasisako prieš griežtas taupymo priemones, kurių graikai buvo priversti imtis siekdami įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Nuomonių apklausose pirmaujanti „Syriza“ grasina, kad jei laimės rinkimus, iš naujo derėsis dėl paramos teikimo sąlygų su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu.
Graikijos premjeras Antonis Samaras yra sakęs, kad šie pirmalaikiai rinkimai lems, ar jo šalis liks euro zonoje.
Aistras dar labiau pakurstė Vokietijos laikraščio „Der Spiegel“ paviešinta informacija, kad kanclerė Angela Merkel (nuotr.) nesipriešintų Graikijos išėjimui iš euro zonos.
Nors šios šalies vyriausybė paneigė tokią informaciją, euro kursas būtent po publikacijos pasirodymo nučiuožė žemyn.
