Trečias didžiausias bankrotas - „Melesta“. Ji su finansiniais sunkumais taip pat susidūrė 2009 m. prasidėjus krizei. Smukus metalų konstrukcijų paklausai, įmonės pardavimai sumažėjo tris kartus, o generuojami pinigų srautai tapo neigiami. Taigi įmonė tapo nepajėgi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais. Pažymėtina, kad buvo bandyta išgelbėti įmonę ją restruktūrizuojant, tačiau to nepavykus padaryti, kreditoriai nusprendė atgauti paskolintus pinigus realizuojant įmonės turtą.
Areštų daugiau, bet kreditoriai – protingesni
Pasibaigusiais 2014-aisiais įmonių turto areštų būta puse tūkstančio daugiau nei prieš metus. „Creditreform Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai 12043 turto areštus patyrė 6469 įmonės. Manoma, kad ir šiemet padėtis labai nesikeis, nors prošvaisčių vis dėlto esama.
„Nors 2014-ieji metai ir atnešė daugiau turto disponavimo apribojimų Lietuvos verslui, tačiau jų nė iš tolo negalima lyginti su 2008-2010 m. laikotarpiu, - teigė „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Jurgita Dambrauskaitė, remdamasi Hipotekos įstaigos Turto areštų registro duomenimis. - Štai 2009 m. registruoti net 28 958 turto apribojimai. Ir net 2008-aisiais, kurių tik maždaug pusė paženklinta ekonominio sunkmečio, areštų būta beveik 15 tūkst.
Deja, jei problemos Rytuose gilės, šiais metais areštų skaičiaus mažėjimo nesulauksime. Dėl silpstančios Rusijos ekonomikos prasčiau gali pasijusti ne tik dažnai linksniuojamos transporto, maisto pramonės šakos, bet ir sektoriai, į kuriuos nebuvo nukreiptos Rusijos sankcijos.“
Vis dėlto J.Dambrauskaitė atkreipė dėmesį, jog gausėjant areštų kelinti metai smulkėja areštuoto turto sumos. Tai gali rodyti, kad kreditoriai vis geriau valdo savo pinigus ir imasi priemonių susigrąžinti skolas joms dar neišaugus iki begalybės. Jeigu 2012 m. per vieną mėnesį būdavo vidutiniškai areštuojama turto už beveik 190 mln. Lt, tai 2013 m. – jau už 146 mln. Lt, o pernai – tik už 119 mln. Lt.
Jei skaičiuotume areštų skaičių, tenkantį šimtui įmonių, veikiančių atskirose Lietuvos apskrityse, pirmąją vietą 2014-ųjų sąraše užtikrintai užimtų Klaipėdos apskritis – net 23 areštai šimtui įmonių. Antroje vietoje - Šiaulių apskritis (13 areštų), trečioje – Vilniaus (12), ketvirtoje – Kauno (11). Labiausiai atsparios areštams įmonės, veikiančios Panevėžio ir Marijampolės apskrityse (atitinkamai 9 ir 7,4 areštų šimtui įmonių).
Lyginant 2014 metus su 2013 metais, turto suvaržymų labiausiai – 393 - padaugėjo statybos bei transporto (157) sektoriuose. Kitose ūkio šakose areštų pagausėjimas per metus nesiekė pusės šimto.
