Tokiuose dirvonuose, jei juose būtų užleistos pievos, be vargo galėtų ganytis gyvuliai. Bet čiulpiant iš žemės paskutinę jos gyvybę, į ją buvo pilama tonos trąšų. Iš pertreštos dirvos hektaro išbyrėdavo kokios 5-6 tonos kviečių, - tiek jų našiose žemėse ir be trąšų subręsta.
"Per kokius dešimtį metų iš žemės telieka dykumos. Ji miršta. Ir nė piktžolės nebeauga", - sakė V.Rasimas.
Suras ir sutvarkys
Tokių dirvonų, kuriuos patys žmonės nustekeno, Lietuvoje yra ne vienas hektaras.
Be to, yra ir žemių, kurias užteršė buvę žemės ūkiui skirtos chemijos sandėliai. Į dirvožemį susigėrė ir teršalai iš kažkada styrojusių žemės ūkio technikos dirbtuvių.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, vienas svarbesnių žingsnių išsaugant mūsų šalies dirvožemį, – nustatyti ir tvarkyti užterštas teritorijas. Visa tai bus daroma pagal aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintą 2013–2020 m. planą.
Nepamirš ir gyvenviečių bei miestų
Geologijos tarnyba šiemet tęs 2014-aisiais pradėtą ES finansuojamą projektą, skirtą įvertinti užterštų teritorijų urbanizuotose vietovėse poveikį aplinkai.
Pagrindinis jo uždavinys – nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo eiliškumą, saugiai sutvarkyti labiausiai užterštas teritorijas ir suteikti reikalingą informaciją savivaldybėms. Šios, pasinaudodamos ta informacija, gali teikti paraiškas ES paramai gauti ir sutvarkyti užterštas teritorijas.
Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. potencialių taršos židinių. Praėjusiais metais į šį sąrašą buvo įrašyta 910 naujų židinių ir ištirta apie 140 jų teritorijų.
Dirvožemio metai
2015-ieji - Tarptautiniai dirvožemio metai. Tad Lietuvos geologijos tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos dirvožemininkų draugija ir bendrove „Grota“ balandį surengs konferenciją, skirtą urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimui.
Specialistai, mokslininkai, ekspertai aptars dirvožemio, gilesnių grunto sluoksnių ir požeminio vandens įvairaus pobūdžio taršą, jos nustatymo ir likvidavimo metodologijas.
