„Rusija tempia buvusias sovietines šalis į ekonominę
krizę“, – sakė strateginių analizių instituto FBK direktorius
Igoris Nikolajevas.
Jų prekyba su Rusija ir Rusijoje dirbančių migrantų perlaidos
traukiasi rubliui silpnėjant“, – sakė jis.
Be ekonominių pasekmių, Rusijos krizė buvusioms
sovietinėms kaimynėms tikriausiai turės ir geopolitinį poveikį.
Sausio 1 dieną Rusijos vadovaujama Eurazijos muitų sąjunga,
kuriai taip pat priklauso Baltarusija, Kazachstanas ir Armėnija, turi
virsti Eurazijos Ekonomine Sąjunga (EES).
Tačiau šio projekto, kurį propagavo prezidentas Vladimiras
Putinas, siekdamas vėl įtvirtinti Maskvos įtaką savo sovietinių
laikų vasalams, likimas dabar atrodo miglotas, sakė
I.Nikolajevas.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau pareikalavo,
kad atsiskaitymai tarp EES šalių vyktų doleriais, o ne nacionalinėmis
valiutomis.
Eurazijos Sąjungai iškilo labai didelė rizika dėl
Rusijos krizės, sakė Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas.
Artimiausios Maskvos sąjungininkės posovietiniais laikais, Muitų
sąjungos narės, pirmosios turi pajusti Rusijos ekonomikos, kuri
lapkričio mėnesį traukėsi pirmą kartą nuo 2009-ųjų spalio,
sukrėtimo poveikį.
tenka Rusijai, smarkiai atsiliepė Maskvos
problemos.
Gruodžio mėnesį baltarusiai puolė keisti savo santaupų
į dolerius ir eurus, baimindamiesi nacionalinės valiutos
nuvertėjimo. Jos kursas jau nukrito daugiau kaip 13 proc. dolerio
atžvilgiu.
Ta panika privertė šalies centrinį banką įvesti 30 proc.
visų užsienio valiutų pirkimo mokestį ir padidinti palūkanas, kad
piliečiai laikytų savo pinigus bankuose.
Energijos išteklių gausiai turintis Kazachstanas turi įnirtingai kovoti,
kad apsaugotų savo pramonę, nes eksportas į Muitų sąjungos šalis
šiemet nukrito daugiau kaip 12 proc., o vidaus rinką kritus rublio
kursui užliejo pigios rusų prekės.
Rusijos ekonominė krizė „kelia riziką, kad smuks paklausa
mūsų eksporto prekėms ir vėliau sulėtės ekonomika“,
praėjusią savaitę sakė Kazachstano finansų ministras Bachytas
Sultanovas.
Kaip sakė ekonomikos analitikas Ašotas Aramianas, Armėnijoje „Rusijos ekonominė krizė virsta eksporto į
Rusiją ir dirbančių migrantų perlaidų doleriais mažėjimu“.
Prognozuojamas Armėnijos ekonomikos augimas 2014 metais buvo
sumažintas nuo 4,1 proc. iki 3,3 procento.
„Mūsų ekonomika yra susijusi su Rusija. Armėnijoje yra 1,2
tūkst. rusams priklausančių įmonių, kurios kontroliuoja
strateginius sektorius – energetiką, geležinkelius, komunikacijas,
– sakė A.Aramianas. – Rusijos ekonomikos įvykiai formuoja
ekonominę situaciją Armėnijoje“.
Manvelas Gasparianas, kuriam priklauso batų fabrikas, iki 90
proc. savo produkcijos eksportuodavęs į Rusiją, sakė, kad buvo
priverstas penkis kartus sumažinti eksporto į Rusiją apimtį.
„Rusijoje mūsų prekių kainos kyla dėl rublio nuvertėjimo, o
žmonių pajamos mažėja. Paklausa dramatiškai sumažėjo“, –
sakė verslininkas.
„Labai liūdnas vaizdas“, - pridūrė jis.
