Tuo įsitikinęs intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ Duomenų centrų projektų vadovas Arūnas Jurkša.
Dar geresnės perspektyvos laukia tuomet, kai Lietuva turės elektros jungtis su Lenkija, Skandinavija, ir elektra kainuos tiek pat, kiek kitos Europos šalys.
„Turime labai gerą duomenų ryšį ir puikiai išplėtotą infrastruktūrą. Neturime problemų, su kuriomis susiduria duomenų centrų steigėjai, pavyzdžiui, Londone – kur tuos duomenų centrus statyti tokiame metropolyje, iš kur gauti elektros energijos. Lietuvoje Duomenų centrai gali būti statomi vietovėse su išvystyta infrastruktūra ir lengvai pasiekiami, neturime ir problemos dėl energijos stygiaus“, – paaiškino A.Jurkša.
Duomenų centrams visame pasaulyje keliami vis aukštesni energinio efektyvumo reikalavimai. Dominuojančios sritys, kuriose įrangą duomenų centrų infrastruktūrai tiekiančios bendrovės mato didžiausias galimybes sumažinti sąnaudas, – aušinimas ir energijos tiekimas.
Vis daugiau gamintojų siūlo inovatyvius sprendimus aušinimui išnaudoti lauko oro temperatūrą. Lietuvoje klimatas tam palankus, tačiau reikia atsižvelgti, ar įranga pritaikyta sezoniniams temperatūros ir drėgmės svyravimams.
Pagrindiniai aušinimo sistemų gamintojai tobulina įrangą, kuri duomenų centro patalpų orui atvėsinti naudoja lauko oro temperatūrą. Skiriasi tik pati aušinimo technologija. Technologiškai, jeigu klimato salygos tai leidžia, galima tiesiogiai tiekti lauko orą į patalpą, jį prieš tai filtruojant ir papildomai drėkinant arba sausinant.
Kitur naudojami šilumokaičiai, kuriuose cirkuliuojantis patalpos oras atvėsinamas lauko oru, tiesiogiai jo neįleidžiant į patalpą. Abiem atvejais ir kaip papildomas, ir kaip pagrindinis aušinimo sprendimas gali būti naudojama adiabatinio šaldymo technologija, kurioje išnaudojamas vandens garavimo efektas.
„Patalpų aušinimas turi įvairių niuansų, kuriuos reikia išmanyti. Pavyzdžiui, Lietuvoje aušinimui negalime tiesiogiai naudoti lauko oro ir problema yra ne karštis, o šaltis.
Žiemą, kai šalta ir atrodo, kad aušinimas veiks efektyviausiai, oras tampa labai sausas ir netinkamas duomenų centro mikroklimatui. Palaikyti tinkamą drėgmės lygį tokiam dideliam lauko oro kiekiui aušinimo sistema tiesiog nepajėgi“, – aiškino A.Jurkša.
Žemą lauko oro temperatūrą galima išnaudoti, bet reikia lauko ir vidaus orą atskirti – investuoti į šilumokaičius.
Žinios ir inovatyvios technologijos „Fimai“ padėjo laimėti ne vieną duomenų centrų įrengimo konkursą ir ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienam užsakovui bendrovė įsipareigojo padengti nuostolius jeigu duomenų centras elektros energijos sunaudos daugiau, nei pateikta pasiūlyme. Mokėti neteko nė karto.
Tame duomenų centre taip pat įdiegti papildomi techniniai sprendimai, kurie šaltuoju metu laiku leidžia šildyti kitas pastato patalpas. Patalpos šildomos duomenų centro šilumokaičio pašildytu lauko oru – ir tai papildomai nieko nekainuoja.
Anot A.Jurkšos, dažniausiai konkursų įrangai diegti rengėjai žiūri tik į paskutinę eilutę – tai yra laimi tas, kas pasiūlo mažiausią kainą. Tačiau situacija pradeda keistis, atsiranda užsakovų, kurie vertina ne tik įrengimo kaštus, bet ir eksploatacines bei priežiūros išlaidas. Skaičiuojama, kiek duomenų centras kainuos per dešimt ir daugiau metų.
