Nuo kitų metų pradžios Lietuva įsiveda eurą, įsibėgėja ES struktūrinių fondų 2014–2020 metų laikotarpio paramos verslui projektai.
– Kaip tai padės šalies verslui atsverti neigiamą abipusių ES ir Rusijos sankcijų įtaką? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo eksporto plėtros skatinimu užsiimančios viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus M.Nociaus.
– Nors Rusijos sankcijos stabdo Lietuvos eksportą, mūsų analitikai nenumato, kad kitais metais jis smarkiai sulėtėtų, žinoma, jei neatsiras naujų rimtų kliūčių.
Pernai Lietuvos eksportas augo 6 proc., šįmet prognozuojame 4 proc. augimą, vadinasi, jo plėtra lėtėja, bet tai – nedramatiškas pokytis.
Manėme, kad dėl Rusijos sankcijų smuks reeksportas, bet pastaraisiais mėnesiais nelauktai pastebimas jo augimas. Matyt, Rusijos bendrovės, bijodamos, kad ES embargas jų šaliai gali būti griežtinamas, skuba nusipirkti įvairių įrenginių, technikos.
Eksporto rodiklius mažina ir smunkanti naftos produktų kaina, nes Lietuva nemažai jų ir eksportuoja. Kita vertus, pingantis kuras skatina šalies ūkį.
Žinoma, dėl sunkiai prognozuojamų Rusijos veiksmų išlieka rizika, kad verslas susidurs su rimtais iššūkiais. Tačiau į šią šalį eksportuojančios bendrovės žino, kad dirba itin rizikingoje, nors ir labai pelningoje rinkoje, o dauguma jų seniai svarsto, kur kitur galėtų nukreipti savo produkciją.
– Kuo šalies verslui gali padėti „Versli Lietuva“?
– Ne šiandien suskubome padėti verslui ieškoti naujų rinkų. Jau ir anksčiau dirbome šia kryptimi. Šiuo metu naujų eksporto krypčių aktyviai dairosi pieno ir mėsos įmonės. Neseniai Lietuvos ambasadoje Paryžiuje buvo surengtas forumas maisto gamintojams, planuojami renginiai Vokietijoje, Japonijoje, kitose šalyse.
Pavyzdžiui, į Japonijos rinką patekti itin sunku, bet bendrovės, kurioms tai pavyksta, ypač laimingos, nes japonai – labai patikimi partneriai ir jau pradėję bendradarbiauti nesiblaško. Šios šalies rinka didžiulė, nepaisant dabartinių ekonominių sunkumų, moki, o lietuvių produkcija ten konkurencinga, kokybė japonus tenkina.
– Kokios naudos Lietuvos eksportuotojams duos euro įvedimas?
– Tai teigiamai atsilieps eksportuotojams jau vien todėl, kad išaugs užsienio rinkų pasitikėjimas Lietuva. Įstodama į euro zoną šalis tampa žinomesnė, siunčia signalą, kad jos ūkis stabilus. Be to, įmonės išvengs valiutų keitimo išlaidų, bus paprasčiau atsiskaityti su partneriais.
– Kaip Lietuvos eksportą būtų galima skatinti naujojo ES struktūrinės paramos laikotarpio pinigais?
– Tiesiogiai finansiškai remti eksportuotojų neleidžia ES teisė. Bet iš Briuselio ateinanti parama jau suteikė Lietuvos verslui stiprų impulsą. Naudojantis 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų pinigais reikėtų tęsti eksporto skatinimą jau pramintomis kryptimis.
Įmonėms ieškoti naujų eksporto nišų padeda ir „Versli Lietuva“, parama teikiama ir tiesiogiai remiant jų dalyvavimą brangiai kainuojančiose tarptautinėse parodose.
Rengiami seminarai, verslas informuojamas apie vienos ar kitos šalies rinkos galimybes. Ir tai nėra formali biurokratinė duoklė dėl ataskaitų.
Svarbi parama eksportuotojams – Lietuvoje rengiamos kitų šalių verslo misijos, nes taip pasikviečiame potencialių pirkėjų, sudarome sąlygas mūsų įmonėms užmegzti su jais tiesioginius ryšius išvengiant išlaidų savarankiškoms rinkų paieškoms.
Lietuvos eksportas keletą metų stebėtinai gerai augo. Dabar pastebime, kad vadinamosiose namų rinkose – Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje – pamažu išsemiamos tolesnės plėtros galimybės, o įmonės negali stovėti vietoje.
Joms reikia ieškoti naujų verslo nišų ir kartu didinti savo kuriamo produkto pridėtinę vertę.
Tai įmanoma įeinant į rinkas su savo prekių ženklais. Iki šiol Lietuva sėkmingai dirbo vykdydama užsakymus užsienio prekių ženklams, bet pelno marža tokiais atvejais nėra didelė.
Atėjo laikas Lietuvai veržtis į rinkas su savo prekių ženklais. Tuomet pavyktų smarkiai padidinti kuriamo produkto vertę, bet tai padaryti sunku, reikia nemažai investuoti.
Lietuvos bendrovėms šį kelią apsunkina tai, kad jos palyginti nedidelės. Tad skatiname įmones jungtis į vadinamuosius branduolius, o jų plėtrą galime remti ES pinigais.
