VDI duomenimis, kasmet Lietuvoje apie 3000 žmonių darbe užklumpa nelaimės. Iš jų apie 200 – žūsta arba sunkiai susižaloja.
Tačiau už šios statistikos slypi žlugę ir pačių žmonių, ir jų artimųjų gyvenimai, šeimos, ateities planai.
"Kone kasdien tenka skaityti įmonių pranešimus apie nutrauktas plaštakas, nupjautus pirštus, sunkius nudegimus, baisius lūžius. Tokia informacija plūsta, ir tik todėl, kad lietuviai numoja ranka į paprasčiausias darbo saugos priemones", - sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vadovas Saulius Balčiūnas.
Žvelgiant iš šalies, tos nelaimės darbe gali atrodyti gal kiek sarkastiškai. Pavyzdžiui, pirmąją gruodžio savaitę VDI gavo žinutę iš Radviliškio rajono, kur Skėmiuose, iš 0,6 m aukščio, nuo šildymui skirtos krosnelės pakuros durelių nukrito ir sunkiai susižalojo žemės ūkio „Agrowill Skėmiai“ santechnikas.
Arba iš Kauno, kur nelaimė darbininką užklupo Vytauto Didžiojo universitete, didžiosios salės fojė. Susvyravus ir griuvus išskečiamosioms kopėčioms, ant kone 4 m aukštyje dirbęs elektrikas griebėsi už metalinių konstrukcijų palubėje. Tačiau nesėkmingai: jis krito ir susilaužė šlaunikaulį.
Situacijos - kurioziškos, bet konkrečiam žmogui ir jo artimiesiems jos sukelia begalę rūpesčių. O nukentėjusiam - visam laikui sugadina sveikatą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, kone 7 tūkst. joje užsiregistravusių bedarbių yra neįgalieji, - žmonės, kurių ankstesnius gebėjimus sunaikino ir traumos darbe.
"Konsultacijų į psichologus žmonės dažniausiai kreipiasi, kai jiems daug ką gyvenime tenka pakeisti, karjerą - taip pat. Mūsų užduotis - padėti žmogui, kad jis suprastų, kokių turi įgūdžių ir kaip juos galėtų panaudoti kitame darbe. Kai kuriais atvejais tos konsultacijos yra susijusios ir su traumomis darbe", - sakė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentaulkas.
Beribis egoizmas
"Visa bėda, kad žmogus paiso tik savęs, ir elgiasi savanaudiškai. Juk būtų galima išvengti bent pusės sunkių nelaimių, jei prieš imdamasis darbo, pagalvotų, kad grįžtančio namo jo laukia artimieji, galbūt - žmona ir maži vaikai, galbūt - tėvai. O gal jo gyvenime ką tik atsiradusi mylimoji", - sakė VDI direktoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika.
Pasak darbų saugos bendrovės "Danis sauga" prezidento Dainiaus Stulgio, žmones labiausiai atgal tempia įprotis. Juk jauni darbuotojai stebi "senius" kad ir pačiose pavojingiausiose, - statybos įmonėse. Jei pastarieji ignoruoja saugos priemones, kodėl naujokams jų imtis?
"Vis dėlto daug teigiamos įtakos darbo kultūrai, o kartu - ir saugai daro namo grįžtantis emigrantai. Ne iš bet kur, bet Skandinavijos šalių.
Pats savo akimis mačiau, kaip Klaipėdos rajone esančioje įmonėje, kuri gamina skydinius namus, dirba patirties svetur jau įgiję žmonės. Moduliai - bene 3 metrų aukščio, ir montuotojai, kurie anksčiau dirbo Norvegijoje, nelipa ant jų neprisirišę.
Tuo tarpu stebėjau, kaip dirbo ir kita - vietinių darbininkų brigada. Jie lyg niekur nieko žirglioja tų modulių stogais", - kalbėjo D.Stulgys.
Sukūrė vaizdo klipą
Neatsitiktinai, metams artėjant link pabaigos, VDI sukūrė nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skirtą vaizdo klipą „Darbų saugos pažeidimų kaina: neįgalumas ir gyvybė“, kuris pasakoja apie tai, kas dažniausia nutylima – traumų darbe pasekmes.
Tai - ne socialinė reklama, bet įrankis, kurį gali naudoti ir darbo saugos mokančios įmonės, ir patys darbdaviai. Į jį praverstų akį užmesti ir kiekvienam žmogui, kur jis bedirbtų.
