Kauniečiai kalėdinių puošmenų ieško ir tarp sendaikčių

Savaitgalį, kol vieni kauniečiai šturmavo prekybos centrus ir muges, kiti, neišsigandę gūsingo vėjo stumdėsi senienų prekyvietėje ir ieškojo, kuo papuošti šventėms namus ar net kalėdinių dovanų.

Gražiausios, bet nebrangios puošmenos buvo išgraibstytos maždaug per valandą.

Sakysite, kad naudotų žaisliukų eglutei turguje ieško tik varguoliai? Tikrai ne.

„Nemanykit, kad didesnį džiaugsmą per Kalėdas teiks prabangiame interjero detalių salone už beveik 40 litų įsigytas stiklinis rankų darbo žaislas eglutei papuošti nei šis vos 50 centų kainuojantis kažkada taip pat labai puošnus buvęs varpelis, – rėžė į trumpus kailinius įsisiautusi vidutinio amžiaus ponia, prisistačiusi vardu Marija. – Prisiperku kasmet brangių puošmenų, tačiau turguje pavyksta rasti žavių žaislų, kurie man primena vaikystę, turi savo istoriją“.

Moteris sakė visiškai nesistebinti, kad šimtai kauniečių savaitgaliais lekia į sendaikčių turgų ieškodami mielų smulkmenų. Tos pačios kalėdinės puošmenos tiesiog pabosta, be to kasmet įsigyti brangių eglutės žaislų ar girliandų ne kiekvienas įstengia.

Kaunietė mano, kad vertėtų populiarinti keitimosi kalėdiniais žaislais idėją. Nusibodusios ar prie interjero nederančios puošmenos juk gali tikti ir patikti kituose namuose.

Visais metų laikais veikiančiame Kauno Aleksoto turguje solidūs sendaikčių pardavėjai turi savo nuolatines vietas bei nuolatinių pirkėjų, ieškančių čia net antikvarinių daiktų. Aplamdytomis plastikinėmis eglutėmis ar vieną slidę kažkur pametusiais Kalėdų Seneliais jie paprastai neprekiauja.

Kalėdinių puošmenų prieš didžiąsias metų šventes atsiveža taip vadinamieji „šrotininkai“ – užsienyje, dažniausiai Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse išmestų daiktų surinkėjai.

„Gerai, kai prekės išdėliotos ant stalų, prie jų galima prieiti, norimą daiktą apžiūrėti. Nepatogiausia raustis dėžėse, į kurias šalia kalėdinių puošmenų sukraustos lėkštės, puodai ir keptuvės“, – apgailestavo kaunietė Ilona, į krepšį krovusi iš vielos išlankstytą eglutę su žvaigžde viršūnėje.

Su drauge į turgų atvykusi moteris sakė prisipirkusi ne tik mielų daiktų namams papuošti, bet ir dovanų draugei.

Tiesiai iš dėžių dažniausiai prekiauja iš aplinkinių miestų ir miestelių šeštadieniais į Aleksoto turgų atvykstantys sendaikčių prekeiviai. Retas jų pasistengia savo prekes bent išrūšiuoti, todėl pirkėjams išties nepatogu.

„Ar kartu su kitais daiktais sudedi stiklinius eglutės žaislus, ar atskirai – dalį jų pirkėjai vis tiek sudaužo. Tik pačius gražiausius prie savęs pasidedu“, – paaiškino kiškio kailio kepure pasipuošęs pardavėjas. Nors vyras ir nenorėjo pasakyti, iš kur atvažiavo, jo kalbos tarmė išdavė, kad tai – suvalkietis.

Ko dažniausiai ieško pirkėjai ištisus metus veikiančiame senienų turguje?

Prekeiviai teigė, kad didžiausią paklausą turi kuo senesni stikliniai žaisliukai. Vieni pageidauja tokių, kokius sudaužė vaikai, kitiems reikia žvėrių, paukščių ar Kalėdų Senelio figūrėlių ant eglutės.

Senais stikliniais žaislais, kurių kainos turguje svyruoja nuo 50 centų iki 10 litų, kauniečiai puošia eglutes sodybose, stiklinukus medžioja ir kolekcininkai. Vienas pirkėjas tikino prieš savaitę vos už penkis litus įsigijęs maždaug 1950-ųjų storo stiklo eglutės žaisliuką–laikrodį. „Kažkas nesuprato, ką išmetė“, – juokavo vyras.

Plastikinių eglutės žaisliukų turguje galima nusipirkti itin pigiai. Lietuviškais sendaikčiais nuolat prekiaujantis kaunietis už 10 litų siūlė pirkti net du plastikinius maišus įvairių puošmenų. Elektrinę girliandą su šviečiančiais Kalėdų Seneliais pavyko įsigyti taip pat tik už 10 litų, kalėdinę žvakidę – už du, žvakę – už vieną litą.

Jei mokate įkalti vinį ar priklijuoti mediniam besmegeniui nuplėštą koją, už 10 litų galite įsigyti puikią puošmeną sodybos kiemui. Tausojantiems gamtą turguje siūloma ir pigių dirbtinių eglučių. Kai kurios jų net su žaislais, nes eglutes išmetę vokiečiai ar danai matyt patingėjo jas nupuošti.