Šiaulių oro uostas tvarkomas nuo pat 1993-ųjų, kai iš jo pasitraukė sovietų kariuomenė. Šiuo metu savivaldybei pavaldus civilinis oro uostas iš karinio yra gavęs 29 ha plotą, kuriame vysto veiklą bei naudojasi bendrais kilimo tūpimo takais. Pernai uždirbęs 3,5 mln. litų pelno, šiuos metus oro uostas baigia su 0,5 mln. litų nuostolių.
„Oro uostas turi sudaryti sąlygas verslui, kuris apkrautų oro uostą. Šiai dienai mes neturime jokių sąlygų, kad verslas galėtų ateiti, kurtis pas mus, apkrauti oro uostą ir duoti jam darbo“, – sako Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.
Šiauliečiai sako grįžę prie suskilusios geldos – „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė pasuko pro Panevėžį, veršelius vežėjai skraidino ne iš Šiaulių. Verslininkai sako, kad jei merdės oro uostas, negalės veikti ir greta esančios įmonės.
Miestas suinteresuotas išlaikyti oro uostą, universitetas jau rengia jam logistikos specialistus. Tačiau pinigų oro uostui miesto biudžete ne visada atsiranda.
„Kitų metų biudžete mes numatome apie pusės milijono litų dotaciją oro uostui. Rėmimas bus stipresnis, kai savivaldybė atsigaus ir Šiaulių verslas atsigaus, bet turime galvoti, kad vien savivaldybės jėgomis tokį oro uostą išlaikyti sunku ir turime galvoti apie privačius operatorius“, – teigia Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Ilgą laiką Šiauliai didžiavosi esantys logistikos kryžkelėje, kur susikerta sausumos, oro keliai ir netoli jūra, tačiau, pasak susisiekimo viceministro, konkurencija didėja ir Šiaulių išskirtinumas nebėra toks didelis kaip atrodo vietiniams.
„Tikrai matome galimybę jį vystyti vadovaujantis komercine logika ir galima padaryti, jeigu privatus verslas matys interesą. Bet tikrai nemanau, kad į rizikingus projektus būtų investuojami savivaldybės pinigai, kas yra mokesčių mokėtojų pinigai“, – sako susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Kad Šiaulių oro uoste įsikurtų privatus verslas pirmiausia reikia sudaryti sąlygas jame ar greta išsinuomoti žemės ir joje statytis savo sandėlius, kaip tai daroma kitur.
