Biudžetas priimtas, už jį balsavus 79, prieš - 14, o
susilaikius 34 parlamentarams.
Seimas, prieš balsuodamas dėl biudžeto priėmimo, pritarė
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui dėl šaltinių, iš
kur kitąmet bus paimta papildomai maždaug 26 mln. eurų (90 mln.
litų) kultūros darbuotojams, mokiniams ir žemdirbiams. Komitetas
ketvirtadienį nutarė, kad lėšos būtų skiriamos iš pajamų,
kurios į biudžetą įplauks pagerinus akcizų surinkimą, taip pat
sumažinus Finansų ministerijos asignavimus.
Iš akcizų kitais metais ketinama papildomai surinkti 14,25 mln.
eurų (49,3 mln. litų), o Finansų ministerijos asignavimus,
įskaitant ir valstybės skolos aptarnavimą, nuspręsta apkarpyti
11,584 mln. eurų (40 mln. litų).
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad kitais metais
skolos aptarnavimo išlaidos mažinamos 4,344 mln. eurų (15 mln.
litų), o biudžeto koregavimas neturės įtakos fiskaliniam
deficitui.
„Biudžetas yra tvarkingai priimtas, kad net vertybinių
popierių rinka net nereagavo. Jeigu būtų atvirkščiai, vertybinių
popierių rinkoje būtų pajusti didžiuliai skirtumai“, - Seime
pareiškė komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
BFK nario liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, tai, jog kapitalo
rinka nereaguoja į biudžeto priėmimą, rodo, kad verslui jis nėra
įdomus.
„Jeigu kalbėtume apie paprastus žmones, kurie, kaip ir birža,
mažai reaguoja į šį biudžetą, nes jeigu biudžetas darytų
įtaką Lietuvos ekonomikai, tai natūralu, kad vertybinių popierių
birža arba kapitalo rinka reaguotų, o dabar visiškai nereaguoja.
Vadinasi, verslui iš esmės beveik neįdomu, kas čia darosi,
išskyrus mokestinę dalį. Mokestinės dalies beveik nepakoregavome,
palikome tą pačią“, - teigė K.Glaveckas.
Pasak jo, „normaliai pasaulyje“ vertybinių popierių rinka
reaguoja į valstybės mokesčių politiką ir biudžetą: „Jeigu
gera žinia ateina iš biudžeto, vertybiniai popieriai auga, daugiau
parduodama, didesnės apyvartos, didesnė kapitalizacija ir
atvirkščiai. O kadangi pas mus į tai nereaguoja, vadinasi,
biudžetas jų visiškai nedomina ir jie remiasi tiktai savo jėgomis,
o tai nėra didžiulis mūsų biudžeto pliusas“.
Seimas prieš savaitę priimdamas biudžetą nurodė Vyriausybei
papildomai surasti lėšų kultūros darbuotojams, mokiniams ir
žemdirbiams - parlamentarai pritarė liberalų siūlymui nuo kitų
mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų (apie
50 litų) popamokinei veiklai - tam nuo 2015-ųjų spalio reikėtų
apie 11,2 mln. litų (3,2 mln. eurų).
Dar 61 mln. litų (17,7 mln. eurų) nutarta skirti šalies
žemdirbiams, 17 mln. litų (4,92 mln. eurų) - kultūros darbuotojų
algoms didinti.
Tuomet finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad toks
sprendimas jam buvo netikėtas, tačiau jis nepasiūlė Seimui
stabdyti biudžeto priėmimo ir per tą laiką numatyti konkrečias
sritis, kam būtų sumažintas finansavimas.
Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planas išsiskiria
tuo, kad Krašto apsaugos finansavimas didinamas trečdaliu iki 427,5
mln. eurų 1,1 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto.
Per krizę sumažintų pensijų kompensavimui numatyta 52,1 mln.
eurų.
Nuo 2015 metų kovo ketinama 5 proc. didinti mažiausiai
uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų
atlyginimus, o nuo liepos - minimalią algą kelti iki 325 eurų (1122
litų). Nuo liepos siūloma naikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės
vertės mokestį (PVM) šildymui.
Keisis ir nekilnojamojo turto mokestis - jis mažės nuo 1 proc.
iki 0,5 proc., tačiau jį mokės daugiau žmonių - tie, kurių
šeimos turtas viršys 750 tūkst. litų (dabar 1 mln. litų).
Nuo sausio nuo 21 proc. iki 9 proc. mažės PVM viešbučiams.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos,
įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramą, kitąmet
turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu šiemet.
Išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų. Planuojamos
valstybės biudžeto pajamos yra 7,974 mlrd. eurų, asignavimai –
8,317 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas - 342,4 mln. eurų.
2015 metų biudžetas pirmą kartą yra parengtas eurais.