Nors vienarankiais banditais vadinamų aparatų salonų savininkai ir taip klesti, politikai nuolat stengiasi jiems ištiesti pagalbos ranką. Anksčiau skandalą sukėlė siūlymas statyti riboto išlošimo B1 kategorijos automatus kavinėse, viešbučiuose ir panašiose vietose.
Pagrindiniame įstatymo projekte numatyta, kad tokiose vietose galėtų būti po du tokius aparatus. Tačiau yra ir naujas siūlymas: kurti vadinamus mažuosius lošimo salonus, kuriuose būtų jau nebe po 10, kaip iki šiol, o po 5 aparatus.
Viskas – tik dėl verslo
Anot tokios idėjos autoriaus – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko, taip tiesiog stengiamasi padėti verslui.
„Kai kuriems salonų savininkams gal nuostolinga turėti dešimt B katerogijos aparatų, tai mes norime padėti. Tegul penkis parduoda, o verčiasi su likusiais. Reikia juk paremti smulkųjį verslą“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, reikia pagerinti verslininkams sąlygas ir sudaryti galimybę gauti daugiau pajamų į biudžetą. Tik komiteto pirmininko gražūs norai gerokai prasilenkia su jo siūlymais: jei verslininkai atsisakys dalies automatų, tai ir mokesčiai į biudžetą sumenks.
Beje, mažuosiuose lošimo salonuose bus galima išlošti visai nemažai. Tačiau pralošti – dar daugiau. Mat dar vasarą Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų juose didžiausia statymo suma sieks nebe litą, o 0,5 euro (1,7 lito). Be to, bus leidžiama naudoti ne tik monetas, bet ir popierinius pinigus.
Tiesiog nematė argumentų
Vis dėlto B.Bradauskas, tikėdamasis naudos biudžetui, greičiausiai yra teisus. Mat mažųjų lošimo salonų plėtra gali tapti kone nevaldoma.
Politikas dievagojosi, kad jų nebus galima statyti pačiose kavinėse, o jei ir būtų tose pačiose patalpose, tai privalomas atskiras įėjimas, lošėjų kontrolė ir kitokios priemonės. Tačiau jo vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kaip išmanydamas pasistengė, kad laisvės lošti nevaržomai būtų kuo daugiau.
Antai buvo siūloma neleisti B kategorijos aparatų statyti biliardo ar boulingo klubuose, kavinėse, restoranuose, moteliuose, baruose, viešbučiuose.
Komitetas tam nepritarė. Nuspręsta netaikyti apribojimų kitokiai veiklai tose vietose, kur bus rengiami tokie lošimai. O komiteto sprendimas buvo išties pribloškiantis: „Nėra argumentų, kodėl minėtos vietos turėtų būtų įtrauktos į draudžiamų vietų sąrašą“.
Tėvai skelbia pavojų
Argumentų, aišku, būta. Ir tikrai ne vieno. Ne veltui baiminamasi, kad įrengus mažuosius lošimo aparatų salonus kavinių patalpose, tegul ir atskirtus pertvara, prie vienarankių banditų laisvai galės prisėsti ir nepilnamečiai. Mat vien vaizdo kameros tikrai nepadės.
Todėl prieš tokias idėjas stojo piestu visuomeninės organizacijos. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija išplatino kreipimąsi į Seimo narius, kuriame teigiama, kad priėmus tokį įstatymo variantą vaikams atsivertų kelias lošti aparatais.
„Lošimo automatai, siūlantys lošimus iš nedidelių sumų, gali būti vaikams itin patraukli laisvalaikio praleidimo forma.
Abejojame, kad mažųjų lošimo automatų salonų darbuotojai tinkamai kontroliuos lošiančiųjų amžių“, – teigė asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas.
Tiesus kelias lošimų link
Įtartinai kai kurių Seimo narių proteguojamas B kategorijos lošimų verslas ir taip klesti. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, šįmet šio sektoriaus įplaukos siekė 414 mln., išmokos – 344 mln. litų. Veiklos rezultatas – 70 mln. litų.
Tai – kur kas geresni rodikliai nei lažybų, neriboto išlošimo A kategorijos aparatų ar kazino rezultatai. Tas pat buvo ir 2013-aisiais, kai B kategorijos aparatų sektoriaus įplaukos siekė daugiau nei pusę mlrd. litų, išmokos – 419 mln. litų, veiklos rezultatas – 83 mln. litų.
Tos pačios Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu šįmet bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė, kad pirmą kartą azartiniai lošimai dažniausiai išbandomi lošimo automatų salone – tą patyrė 46 proc. apklausos dalyvių. Beje, šie salonas susišluoja didžiąją dalį lošėjų – 36 proc.
Trečdalis (33 proc.) aktyvių lošėjų pripažino, kad lošimas jiems kelia problemų, o su finansinėmis ar psichologinėmis bėdomis dažniausia susiduria lošiantieji automatų salonuose.
„Dėl rinkos reguliavimo turi apsispręsti Seimas, mes esame tik įstatymų vykdymą prižiūrinti institucija“, – sakė Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Virginijus Daukšys.
