Po atnaujinimo viešųjų pastatų šildymo išlaidos turėtų sumažėti
bent 20 proc., o įgyvendinant programos priemones, ne mažiau kaip
14 tūkst. tonų per metus bus sumažintas ir į orą išmetamo anglies
dioksido kiekis. Programai finansuoti skirta 498,8 mln. litų, iš
kurių 325 mln. teks centrinės valdžios pastatų renovacijai, o 174
mln. litų - savivaldybių viešiesiems pastatams. Per pirmuosius
dvejus programos metus renovuojamas plotas sudarys 153 tūkst. kv.
m, ir tai daugiausiai bus centrinei valdžiai priklausantys pastatai
(141 tūkst. kv. m). Savivaldybėms priklausančių pastatų per šį
laikotarpį ketinama renovuoti daugiau nei dešimt kartų mažiau - 12
tūkst. kv. m.
Antruoju programos etapu žymų atotrūkį ketinama sušvelninti:
iki 2020-ųjų žadama atnaujinti 218 tūkst. kv. m savivaldybių
viešųjų pastatų ir 329 tūkst. kv. m centrinės valdžios viešųjų
pastatų.
Registrų centro duomenimis, 2014 m. metų sausio 1 d.
Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 13 tūkst. 123
viešieji pastatai, kuriuos nuosavybės teise valdo valstybė ir
savivaldybės. Tai administracinės, kultūros, mokslo ir sporto,
gydymo, gyvenamosios (vaikų namai, prieglaudos, globos namai),
specialiosios ir kitos paskirties pastatai.
Vyriausybės posėdžio metu pastabų programai pateikė teisingumo
ministras Juozas Bernatonis, atkreipęs dėmesį, kad šiai programai
nėra atliktas antikorupcinis vertinimas, nors Teisingumo
ministerija rekomendavo šį veiksmą. J. Bernatonio teigimu, taip pat
neaišku, kokia apimtimi Vyriausybė galėtų reguliuoti savivaldybėms
prisikirtas funkcijas, dalyvaujant viešųjų pastatų atnaujinimo
programoje. Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir J. Bernatonio
sutarimu, šie klausimai turės būti išspręsti iki kitų metų sausio 1
dienos, kada numatoma pradėti viešųjų pastatų renovaciją.
Dauguma tokių pastatų statyti 1900-1990 m., kai vyravo plytinių
ir stambiaplokščių pastatų statyba. Jų vienam kvadratiniam metrui
naudingojo ploto apšildyti reikia 160-610 kilovatvalandžių per
metus. Šie pastatai priskiriami žemiausioms - E, F ir G - pastato
energinio naudingumo klasėms.
2007-2013 metais valstybės ir ES paramos lėšomis šalyje
atnaujinti 787 viešieji pastatai, iš jų 438 - mokyklos. Šiam
tikslui buvo skirta apie 1 mlrd. litų.
Aplinkos ir Energetikos ministerijų parengta Viešųjų pastatų
energinio efektyvumo didinimo programa bus finansuojama ES
2014-2020 m. paramos, taip pat valstybės ir savivaldybių, privačių
investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Ji numato, kad centrinės
valdžios viešųjų pastatų renovacija rūpinsis Energetikos
ministerija, o savivaldybių - Aplinkos ministerija.
