Būdama Europos Sąjungos ekonomikos varikliu Vokietija 2012 metais viena pati išgelbėjo euro zoną nuo žlugimo. Tuo pačiu metu vokiečių darbininkai naudojasi analogo neturinčiomis socialinėmis garantijomis, o jų darbo valandos trumpesnės nei daugumos kolegų likusiame pasaulyje.
Kaip gali šalis, kurios žmonės dirba vidutiniškai 35 valandas per savaitę (ir dar gauna 24 dienas mokamų atostogų), išlaikyti tokį aukštą darbo našumą ir dirbti taip produktyviai?
Darbo valandos ir yra darbo valandos
Būdingas Vokietijos verslo kultūros bruožas yra tas, kad jeigu darbininkas yra darbo vietoje, jis dirba, o ne užsiiminėja pašaliniais dalykais. Bendravimas socialiniame tinkle „Facebook“, plepėjimas su bendradarbiais, naršymas po lengvo turinio svetaines ar su darbu nieko bendra neturinčios elektroninės lentelės paslėpimas pro šalį praeinant viršininkui šioje visuomenėje yra nepriimtinas elgesys.
Jungtinėse Valstijose tokio elgesio vadovybė irgi netoleruoja. Tačiau Vokietijoje tokio lengvabūdiško elgesio absoliučiai netoleruoja ir paprasti darbuotojai.
BBC dokumentiniame filme „Make Me A German“ jauna vokietė aiškina, kokį kultūrinį šoką ji patyrė, kai pagal keitimosi darbuotojais programą jai teko padirbėti Jungtinėje Karalystėje.
„Aš buvau Anglijoje pagal keitimosi darbuotojais programą... Aš buvau įstaigoje, ir žmonės ten visą laiką kalba apie savo asmeninius reikalus... „Ką planuoji veikti šį vakarą?“, ir visą laiką geria kavą...“
Ją labai nustebino britų darbuotojų atsainus požiūris į darbą. Tolimesniame pokalbyje vokiečiai atskleidžia, jog darbo metu draudžiama bendrauti per „Facebook“ ir siuntinėti elektroninius laiškus bičiuliams.
Vertinamas tiesioginis bendravimas
Vokietijos verslo kultūra yra susitelkimo į darbą ir betarpiško bendravimo kultūra. Jeigu amerikiečiams patinka tušti šnekalai ir tokia atmosfera darbe, kur jie galėtų patirti teigiamų emocijų, vokiečiai retai pilstinėja iš tuščio į kiaurą.
Vokiečių darbininkai tiesiogiai kalbasi su vadybininku apie darbą, verslo susitikimuose nebūna jokių „lyrinių nukrypimų“ atsipūtimui – kalbama dalykiškai, įtaigiai, nurodymų nevyniojant į mandagių frazių vatą. Jeigu amerikietis sakytų: „Būtų puiku, jeigu jūs galėtumėte gauti man tą daiktą iki 15 valandos“, tai vokietis sakytų: „Man to daikto reikia iki 15 valandos“.
Kada vokietis dirba, jis būna susikaupęs ir uolus, o tai savo ruožtu pakelia darbo našumą – per trumpesnį laiką padaroma kur kas daugiau.
Vokiečiai skiria darbą ir laisvalaikį
Vokiečiai sunkiai dirba ir moka ilsėtis. Kadangi darbo diena skirta našiam darbui, nedarbo valandos ir yra nedarbo valandos. Dėl vokiečių verslo padangėje tvyrančios susikaupimo ir oficialumo atmosferos po darbo žmonės laiką dažniausiai leidžia ne su kolegomis. Vokiečiai moka atskirti asmeninį gyvenimą nuo darbo.
Vokietijos vyriausybė šiuo metu svarsto galimybę uždrausti po 6 valandos vakaro siuntinėti elektroniniu paštu žinutes darbo klausimais, kad išmaniųjų telefonų amžiuje užkirstų kelią darbdaviams trukdyti savo darbuotojus ir aptarinėti darbo reikalus. Ar galite įsivaizduoti prezidentą Obamą, stumiantį tokį įstatymo projektą Jungtinėse Valstijose? – klausia leidinys.
Norėdami turiningai leisti savo „Freizeit“ (laisvalaikį), kurio vokiečiai turi gana daug, žmonės dalyvauja „Verein“ (klubų) veikloje: jie reguliariai susitikinėja su kitais bendrų interesų turinčiais savo bendruomenės nariais.
Bendri interesai Vokietijoje žmones suburia į „Sportvereine“ (sporto klubus), „Gesangvereine“ (choro ansamblius ar dainavimo klubus), „Musikvereine“ (muzikos klubus), „Wandervereine (žygeivių klubus), „Tierzuchtvereine“ (gyvūnų veisimo klubus – paprastai triušių ir karvelių) ir įvairiausio plauko kolekcionierių klubus.
Netgi mažiausiais Vokietijos kaimelis turi keletą aktyviai veikiančių „Vereinen“ gyventojų interesams tenkinti. Užuot įsikūrę prie televizorių vakare po darbo, dauguma vokiečių bendrauja su kitais savo bendruomenės nariais ir ugdo save kaip žmones.
Vokiečiams taip pat suteikiamos ilgos apmokamos atostogos, dauguma samdomų darbuotojų gauna nuo 25 iki 30 dienų (pagal įstatymą jų turi būti ne mažiau kaip 20). Ilgesnės atotogos reiškia, kad šeimos beveik mėnesį gali pabūti kartu, išsinuomojusios butą kur nors prie jūros, ar drauge vykti į tolimą kelionę aplankyti kokio nors dar nematyto miesto.
Pagarba tėvystei ir motinystei
Vokietijoje galiojanti „Elternzeit“ sistema („Tėvų laikas“ arba tėvystės - motinystės atostogos) daugumai dirbančių amerikiečių yra lyg iš fantastikos srities. Jungtinėse Valstijose šiuo metu nėra įstatymų, pagal kuriuos darbdavys privalėtų išleisti motinystės atostogų.
Tuo tarpu Vokietijoje galioja keletas tėvų teises ginančių įstatymų, kurie garantuoja geriausią tėvų apsaugą visame išsivysčiusiame pasaulyje. Viena tik blogybė, kad motinystės atostogų pašalpos atbaido darbdavius nuo moterų samdymo (baiminantis, kad jos pasinaudos galimybe gauti dideles išmokas), tad posėdžių salėse per direktorių tarybų posėdžius Vokietijoje nuolat dominuoja vyrai, ir jų ten būna kur kas daugiau nei kitose išsivysčiusiose šalyse.
Tačiau vyriausybė deda pastangas išrauti šią praktiką su šaknimis. Finansinė nauda iš pasilikimo namuose (tiek pagal „Elternzeit“ ,tiek pagal „Elterngeld“ – tėvų pinigų – programas) neretai būna pernelyg didelė, kad vokietės motinos jos atsisakytų, o tai gali pakenkti jų karjerai.
Kadangi Vokietijoje, kitaip nei Amerikoje, neegzistuoja darbo sutartis „At-will“ („Panorėjus“ – JAV darbo įstatymų terminas, reiškiantis, kad darbdavys gali bet kada atleisti samdomą darbuotoją iš anksto neįspėjęs – Red.), visi samdomi darbuotojai su darbdaviu pasirašo normalias darbo sutartis.
Tėvai, kurie produktyviai išdirbo vienerius metus, turi teisę pasinaudoti „Elternzeit“ lengvatomis – gauti iki trejų metų neapmokamų atostogų, nenutraukiant darbo sutarties. Atostogaudamas darbuotojas (-a) turi teisę dirbti iki 30 valandų per savaitę ne visą darbo laiką, o pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms jam (jai) turi būti pasiūlytas darbas pilnu etatu. Tėvai taip pat gali pasirinktinai iki vienerių metų atidėti savo atostogas, kol vaikui sukaks aštuoneri metai. Išeiti vaiko priežiūros atostogų gali tiek tėvas, tiek motina, ir dauguma porų renkasi atsižvelgdamos į finansinius išskaičiavimus.
Maža to, kad išsaugoma darbo sutartis su darbuotoju, valstybė 14 mėnesių dar moka iki 67 procentų atlyginimo (bet ne daugiau kaip 1800 eurų per mėnesį). Tėvai gali tuos 14 mėnesių pasirinktiniai suskirstyti į atskirus laikotarpius. Šios lengvatos lygiai taip pat galioja ir tos pačios lyties sutuoktiniams.
Ar jūs jau spėjote atsitokėti nuo patirto šoko? – klausiama leidinyje.
Pasodinkite savo biure keletą vokiečių
Vokietijos darbo kultūra labai skiriasi nuo darbo kultūros vidutinėje Amerikos įstaigoje, tačiau, žinoma, daug ko galima pasimokyti iš kolegų vokiečių. Uolus vokiečių atsidėjimas darbui kelia susižavėjimą. Darbo atskyrimas nuo poilsio gali mums padėti susikurti labiau subalansuotą gyvenimą.
Padėjus telefoną į šalį po sunkios darbo dienos galima pailsinti smegenis ir sumažinti stresą nebegalvojant apie darbą, o rytą atsikelti pailsėjus ir žvaliai nusiteikus vėl kibti į darbus. Kai ateina laikas kažką nuveikti, išjungus „Facebook“ ir nutraukus visus susirašinėjimus galima nusiteikti ramiam darbui. Betarpiškas pokalbis gali padidinti darbo našumą ir komandos narių bendravimą padaryti skaidresnį.
Amerikiečiai dažnai tapatina ilgesnes darbo valandas su didesniu produkcijos kiekiu ir aukščiausios prabos darbo etika, tačiau Vokietijos pavyzdys verčia stebėtis: kai kalbama apie darbe praleidžiamą laiką, gal iš tiesų mažiau yra daugiau!
