Kiek atsigavęs A.Čimolonskas aprodė gaisravietę, atvėrė nenukentėjusių mėsos išpjaustymo ir skerdimo cechų duris, įsileido ir į šeimos namą.
Vaizdas buvo kraupus. Sudegusių fermų kieme kūpsojo kalnai negyvų, pūvančios mėsos dvoką skleidžiančių kiaulių. Įvykio vietoje šeimininkavo veterinarinės tarnybos atstovai, besirūpinantys dvėselienos utilizavimu.
Šiam reikalui rajono savivaldybė skyrė 20 tūkstančių litų.
Dūmuose užtroškę, apsvilę ar smarkiai apanglėję gyvuliai buvo keliami kranu pro ugnies paliktas stogo angas.
Matėsi, kad apysveikės likusios tik išorinės fermų sienos, viduje nuo karščio buvo išlinkusios net karkasą laikančios storo metalo konstrukcijos. Kad taip atsitiktų, gaisravietėje karštis turėjo siekti 1000 laipsnių.
Viską fiksavo vaizdo kameros
Ūkininką pasiekė ir kalbos, kad kankinamas skolų jis pats galėjo padegti fermas. Vyras tikino, kad tai tiesiog absurdiška ir kvaila.
Visoje teritorijoje ir fermų viduje buvo įrengtos filmavimo kameros. Įrašus peržiūrėjo ekspertai. Juose matyti, kad prieš gaisrą ima kibirkščiuoti ventiliatorių varikliai, po to pasirodo dūmai. Specialistai nustatė, kad pirminis gaisro židinys buvo būtent toje vietoje.
„Jei gyvuliai būtų apdrausti, gal dar būtų logikos apkalboms, o dabar kiaulės nebuvo draustos, drausti tik pastatai ir įranga“, – kalbėjo ūkininkas.
Ugnies suniokotose trijose sujungtose fermose buvo laikoma 4 tūkstančiai kiaulių. Išgelbėti pavyko tik 300 gyvulių.
Vasaros pradžioje A.Čimolonskas jau buvo paruošęs draudimo dokumentus, bet ėmus plisti afrikiniam kiaulių marui draudikai liovėsi kiaules drausti.
A.Čimolonskas teigė, kad pinigų, gautų už pastatų ir įrangos draudimą, užteks fermoms atstatyti ir papildomai į skolas lįsti nereikės.
Staugė šunys, Arūnėlis verkė
Iš degėsių vakar dar buvo tebetraukiamos gaišenos, o vokiečiai į ūkį jau atvežė naują įrangą.
„Reikia kapstytis, gyvent, į priekį eiti“,– sakė A.Čimolonskas.
Gaisravietėje plušo ūkio darbininkai ir talkininkai iš giminės. Suvažiavo tėvai ir krikšto tėvai, dėdės, tetos, pusbroliai.
Čimolonskams prieš nelaimę nebuvo jokių nuojautų, bet kaimynai pasakojo, kad naktį prieš gaisrą nežmoniškai kaukė visi aplinkiniai šunys.
„Mano močiutė tąnakt sapnavo, kad Arūnas sėdi ir labai gailiai verkia. Ryte pasakė mamai, o ta atkirto: ko tam Arūnėliui verkti?“ – prisiminė Vaida Čimolonskienė.
Pirkėjai atvirai tyčiojęsi
Tuoj po gaisro nemalonumai užgriuvo A.Čimolonskui priklausančių turgelių pardavėjas. Žiūrėdami į vitrinose išdėliotus mėsos gaminius ir šviežią skerdieną pirkėjai garsiai svarstė, ar tik ši produkcija nėra lenkiška.
Pasigirdo komentarų, kad mėsa gali būti sudegusių kiaulių. Moteriškės pajuokiamai kalbėjo, kad dabar ilgą laiką teks valgyti nuo troškių dūmų padvėsusių gyvulių mėsą.
„Raminome pardavėjas, aiškinome, kad mūsų prekyvietėse lenkiškos mėsos nebus. Jau sutarėme su Žiežmariuose esančiu ūkiu, kad metus, kol atsistatysime, iš jų pirksime kiaules, savo skerdykloje skersime ir tieksime į prekybą“, – sakė A.Čimolonskas.
Finansininkės specialybę turinti ir turgelių veiklą prižiūrinti V.Čimolonskienė tikino, kad po nelaimės jai skambino klientai iš Kauno ir sostinės bei reiškė užuojautas, tačiau nė vienas panevėžietis pirkėjas užjaučiančių žodžių nepasakė. „Lietuviams įprasta džiaugtis, kai kaimyno namas dega“, – liūdnai tarsteli ji.
Gandų kūrėjams – akibrokštas
Apkalbų būta neįtikėčiausių. Kai prieš 5 metus ji ruošėsi tekėti už A.Čimolonsko, atsirado „žinančių“, jog Arūnas tėra plikas basas samdinys, esą ūkis priklauso V.Uspaskichui.
Vėliau, kai A.Čimolonskas kelias dienas su paties vairuojamu vilkiku kursavo į Lenkiją, kad parsivežtų ūkiui įrangos, grūdų bokštus, ir pervargęs padarė avariją, atsitrenkė į medį, tuoj pasklido gandai, esą ūkininkas gabenosi lenkiškas kiaules, kad aprūpintų turgelius mėsa, nes iš kurgi kitur tiek skerdienos gautų? Vilkikui apvirtus kiaulės neva išsilakstė.
„Nors dabar gandų kūrėjai tegu pamato, kiek kiaulių iš tiesų laikėme ir kad nereikėjo mums nieko iš Lenkijos vežtis“, – kalbėjo V.Čimolonskienė.
Paskleista žinia, kad gaisro metu A.Čimolonskas buvo užsidaręs namie, jį liūdina. Vyras teigė buvęs kartu su visais gesinančiais gaisrą.
„Buhalteris, apimtas panikos, nei šį, nei tą leptelėjo, dabar pats neturi kur akių dėti. Man viena blauzda apdegė“, – teigė pašnekovas.
Žmona pridūrė, kad gaisro dieną vyrui buvo 38 laipsniai temperatūros, bet ir toks jis visą dieną dirbo.
Bankai nesileido į kalbas
A.Čimolonskui dabar 38 metai. Oficialus ūkininko stažas – 24 metai. Būdamas šešiolikos jis tapo Ūkininkų sąjungos nariu, o realiai ūkininkauti pradėjo nuo 11 metų, kai mirė tėvas.
Jis, motina ir metais jaunesnė sesuo Aušra gyveno ūkiškai, laikė nemažai gyvulių, didžiąją dalį darbų įveikdavo vaikai.
A.Čimolonskaitė iki šiol dirba kartu su broliu, ji yra gamybos cechų vadovė.
Ūkininkavimo patirties jaunas vyras sėmėsi pas švedus, vokiečius bei danus. Suprato, kad reikia imti paskolą ir moderninti ūkį.
Deja, joks bankas 22 metų jaunuoliui paskolos nedavė, net į kalbas apie pinigus nesileido. Pagalbą rado Panevėžio kredito unijoje.
A.Čimolonskas neatskleidė, ar dar turi kokių nors kitokių skolų, tik patikino, kad ateinančiais metais, kurie tikrai bus labai sunkūs, paskolos palūkanas mokėti išgalės, o paskui vėl atsistos ant kojų.
