Dar 1881 metais Klaipėdoje atidarytas viešbutis „Viktorija“ – ne tik galvos skausmas, bet ir gėda miesto valdžiai. Prieš trejus metus savivaldybei tik po tryliktųjų varžytynių pavyko parduoti savąją akcijų dalį įmonei Bangų gatvės viešbučiui. Per tą laiką jų kaina krito nuo 5 mln. iki 801 tūkst. litų.
Po kurio laiko teismas pardavimo sandorį pripažino negaliojančiu – esą pirkėjai už jas pasiūlė neleistinai mažą kainą.
Savininkai įmonė „Seego“ mėgino lopyti apleistą viešbutį – rekonstravo stogą, kibo ir į fasadus, bet vėliau, pristigę lėšų, nuleido rankas. Miesto centre dunksantį didžiulį pastatą tvarkę restauruotojai senuosius fasadus tik apkarstė dangalais su viešbučio gyvenimą imituojančiais linksmais piešiniais.
Garsioji „Viktorija“ kiaurais langais iš tolo kurį laiką atrodė tarsi nauja, bet tai buvo tik miražas – iš tikrųjų net nepradėta jos tvarkyti.
Šeimininkai pristigo lėšų, nors viešbučio pastatui renovuoti iš Europos Sąjungos (ES) fondų paskirta 6,3 mln. litų – apie 65 proc. visam projektui reikiamų investicijų.
Ūkio ministerija ES investicijas sustabdė dėl finansinių pažeidimų – paaiškėjo, kad „Klaipėdos Viktorija“ neužtikrino savojo indėlio, nepateikė dokumentų apie savo pajamas.
Šiemet „Viktorijos“ savininkai vėl pasikeitė – pagrindinį akcijų paketą iš „Seego“ įsigijo klaipėdiečio verslininko Arūno Tumos ir jo šeimos narių valdoma bendrovė „Kamineros grupė“.
Ginčas dėl viešbučiui renovuoti skirtų, bet įšaldytų ES lėšų šiuo metu nagrinėjamas teisme – nutartis dar nepaskelbta. Naujieji „Viktorijos“ savininkai nenuleidžia rankų – dar kartą prašys paramos. Geriausiu atveju ES investicijų jie galėtų sulaukti tik kitų metų pabaigoje.
Artėjant žiemai, šeimininkai suskato vėjų košiamą pastatą konservuoti, kad jis nesubyrėtų: tiesiamos požeminės komunikacijos, stiklinami langai.
