Po nelaimės į dienos šviesą iškilo ir aibė šalyje susikaupusių skaudulių. Tai ir spragos statybų sektoriuje, ir visuomenės požiūris į prekybos centrus.
Nors nelaimės kaltininkai dar nepaaiškėjo, milžiniškas įvykio tyrimas tęsiasi, prieš metus įvykių epicentre atsidūręs „Maximos“ prekybos tinklas visą laiką buvo stebimas tarsi pro didinamąjį stiklą.
Jo vadovai neslėpė, kad ši tragedija tapo skausminga pamoka daugelyje sričių, o viena svarbiausių užduočių bendrovei tapo poreikis keistis.
„Nėra nė dienos, kad nesusimąstytume apie Zuolitūdės tragediją, – pripažino mažmeninės prekybos įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios bendrovės „Maxima grupė“ generalinė direktorė Neringa Janavičiūtė. – Tai didžiausia nelaimė per visą mūsų įmonės istoriją.
Ji giliai sukrėtė ir Latvijos visuomenę, ir kiekvieną iš mūsų – su „Maximos“ mažmeninės prekybos verslu susijusių įmonių darbuotojus bei vadovus.
Esu įsitikinusi, jog prasmingiausiai įamžinti nelaimės aukų atminimą galime darydami viską, kad tai niekada nepasikartotų.“
– Iškart po nelaimės visuomenė ir žiniasklaida klausė – kodėl? Tas klausimas aktualus ir praėjus metams. Ar šiandien jau galima atsakyti, dėl ko įvyko nelaimė Rygoje? – pasiteiravome N.Janavičiūtės.
– Pirmiausia norėčiau dar kartą pareikšti nuoširdžią užuojautą visiems, kurie nelaimės metu neteko artimųjų ar buvo sužeisti.
Patikėkite, klausimas, kodėl ši nelaimė įvyko, mums rūpi ne mažiau nei kitiems. Įvairios jos priežastys ypač aktyviai aptariamos Latvijos žiniasklaidoje ir visuomenėje.
Praėjusią savaitę Latvijos parlamentas suformavo komisiją, skirtą Zuolitūdės tragedijai tirti. Ji analizuos nelaimės priežastis, siūlys reikiamus teisės aktų normų pakeitimus, kad panašios tragedijos nepasikartotų, stebės, kaip institucijos atlieka nelaimės tyrimą.
Taip pat įvyko pasitarimas pas Latvijos premjerę Laimduotą Straujumą, kurio metu buvo apžvelgti visi per metus atlikti nelaimės tyrimo ir pagalbos teikimo darbai. Latvijos atsakingi pareigūnai žiniasklaidai konstatavo, kad nelaimė greičiausiai įvyko dėl projektavimo ir statybos klaidų, bet šia tema spekuliuoti nenorėčiau.
Tragedijos aplinkybių tyrimas kol kas nebaigtas, oficialios išvados nepateiktos. Pasitikime tyrimą vykdančiomis Latvijos institucijomis: manau, kad jų išvados leis objektyviai įvertinti visas nelaimės aplinkybes ir priežastis.
– Tačiau žinoma, kad yra iškelta keliolika civilinių ieškinių, tarp atsakovų yra ir „Maxima“?
– Taip, civilinių ieškinių yra, mūsų bendrovė yra viena iš atsakovų. Šiuo metu vyksta pasirengimas šiems teismo procesams. Kitų bylų dar nėra iškelta, nes, kaip jau minėjau, nėra baigti tyrimai.
– Tokiu atveju galbūt dar anksti užduoti šį klausimą, bet vis dėlto po nelaimės daug kalbėta apie atsakomybę už įvykius Zuolitūdėje. Ar „Maximos“ vadovai jaučiasi atsakingi dėl to, kas nutiko Rygoje?
– Kiekvienam vadovui asmeniškai itin skaudu dėl tragedijos, nes ji įvyko mūsų įmonėje, mūsų parduotuvėje, tarp žuvusiųjų yra ir mūsų darbuotojai. Visi jaučiame didelę atsakomybę ir įsipareigojome padaryti viską, kad toks įvykis daugiau nepasikartotų.
– Kaip jūs sutikote žinią apie tragediją Zuolitūdėje? Ką Rygos įvykiai reiškia jums?
– Su „Maxima“ susijusiose įmonėse dirbu jau du dešimtmečius, ši tragedija mane labai sukrėtė. Buvau tas žmogus, kuriam teko laikinai perimti iš tuomečio „Maxima grupės“ vadovo Mindaugo Bagdonavičiaus bendrovės vairą, kai jis pagrindinį dėmesį skyrė nelaimės Rygoje klausimams spręsti.
Vėliau man buvo patikėta vadovauti darbo grupei, kurios užduotis buvo parengti ir įgyvendinti reikalingų pokyčių programą Latvijoje, koordinuoti veiksmus tarp atskirų bendrovių skirtingose šalyse. Tai lieka vienas svarbiausių mano uždavinių ir šiandien.
– Kaip šiuo metu atrodo nelaimės vieta?
– Teritorija, kurioje stovėjo sugriuvęs pastatas, yra sutvarkyta ir saugoma. Dabar tvirtai galiu pasakyti, kad „Maximos“ prekybos centro šioje vietoje nebus.
– O kas tuomet turėtų būti šioje teritorijoje?
– Kaip turi atrodyti ši vieta, turi nuspręsti žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų artimieji, kurie yra susibūrę į bendruomenę „21.11“, ir Rygos miesto savivaldybė.
Tikiu, kad čia bus sukurta tokia vieta, kur bus prasmingai įamžintas žuvusiųjų atminimas. Mūsų bendrovė savo ruožtu yra pasirengusi prisidėti jį įamžinant.
– Užsiminėte apie pokyčius grupėje ir jos bendrovėse. Kaip pasikeitė „Maxima“ per šiuos metus?
– Įvykiai Rygoje paskatino iš esmės persvarstyti mūsų veiklą ir prioritetus Latvijoje bei kitose šalyse. Sau ir visuomenei įsipareigojome išmokti nelaimės pamokas, šiemet išskirtinį dėmesį skyrėme permainoms Latvijoje.
Čia įgyvendiname pokyčių programą, kuri apima tris sritis: mūsų darbuotojų ir pirkėjų saugumo užtikrinimą, darbo sąlygų gerinimą ir paramos nukentėjusiesiems per nelaimę bei jų artimiesiems teikimą.
– Teigiate, kad daug dėmesio skiriate saugumui užtikrinti. Kokių veiksmų ėmėtės?
– Iš karto po nelaimės visose šalyse, kuriose „Maxima grupė“ vykdo veiklą, – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje, – atlikome neeilinę visų mūsų parduotuvių statybinių konstrukcijų patikrą.
Tai buvo išsamus ir ilgas procesas: pirmiausia atlikta vizuali patikra, po to buvo tikrinami statinių brėžiniai, techninė dokumentacija ir reali būsena. Taip pat tikrinome ir priešgaisrines sistemas, dalį jų buvo nuspręsta atnaujinti. Šie darbai jau iš esmės baigti.
Patikras vykdė sertifikuoti statybos inžinieriai, jie pateikė išvadas, kad pastatus naudoti saugu, kad mūsų parduotuvės saugios darbuotojams ir pirkėjams. Be to, darbuotojams surengėme papildomus teorinius ir praktinius priešgaisrinės saugos mokymus. Jie vyks ir toliau.
– Kiek kainavo šie pokyčiai?
– Pasitikėjimas bendrove yra pati didžiausia ilgalaikė investicija, jis ir yra tikrasis mūsų pokyčių tikslas.
Jei kalbėtume apie finansus, pastatų saugumui užtikrinti, patikroms, remontui, priešgaisrinėms sistemoms šįmet skyrėme daugiau nei 14 milijonų litų.
Vien Latvijos pokyčių programoje numatytoms priemonėms reikėjo 38 mln. litų. Iš jų per 7 mln. litų buvo skirta nukentėjusiems įvykio metu paremti: išmokos žuvusiųjų artimiesiems, reabilitacijos išlaidų apmokėjimas nukentėjusiems ir parama žuvusiųjų vaikams, kol jiems sukaks 18 metų, jiems mokant išmokas kas mėnesį, kurios lygios vidutiniam Latvijos darbo užmokesčiui (apie 2450 litų).
– Po nelaimės buvo kalbama, kad bendrovei būtini ir organizacijos kultūros pokyčiai. Kokių poslinkių įvyko šioje srityje?
– Mūsų įmonėse skirtingose šalyse dirba daugiau nei trisdešimt tūkstančių darbuotojų. Turbūt sutiksite, kad tokio dydžio organizacijose kultūriniai pokyčiai neįvyksta per vieną dieną ar mėnesį, tam reikia laiko ir visų darbuotojų įsitraukimo, pirmiausia – jos vadovų.
Matau dvi kryptis, kurioms turime skirti daugiausia dėmesio: keisti santykius tarp administracijos ir parduotuvės darbuotojų ir siekti, kad pačios bendrovės šalyse būtų atviresnės.
Drįstu teigti, kad šie procesai jau prasidėjo. Pirmiausia keičiasi požiūris į santykius tarp bendrovės administracijos ir darbuotojų. Esame prekybos organizacija, todėl mums svarbu, kad ir administracijos darbuotojai suvoktų, kuo gyvena parduotuvė, suprastų pagrindinę jos veiklą, procesus.
Tam pastaruoju metu skiriame daug laiko: ir aš, ir mano kolegos vadovai lankomės mūsų prekybos centruose, kalbamės su darbuotojais, įsiklausome į jų pastabas ir lūkesčius.
Džiugina, kad mūsų žmonės yra paprasti ir atviri, nebijo išsakyti problemų, kurios susijusios su darbo sąlygų tobulinimu: ne tik atlyginimu, bet ir darbo krūviu, priemonėmis, darbo procesais. Remiantis tuo pradėti reikalingi pokyčiai.
Įdiegėme ir naują praktiką: administracijos darbuotojai skiria dalį laiko padirbėti parduotuvėje, pavyzdžiui, dėlioja prekes į lentynas, užsakinėja jas. Tai leidžia geriau suprasti procesus ir esamus trūkumus.
Galiu patvirtinti savo pavyzdžiu: aš pati, ne vieną dieną praleidusi parduotuvėje, supratau, kad būtina persvarstyti tam tikrus procesus, nes biure priimti sprendimai ne visuomet būna visapusiškai apgalvoti.
– Ar buvote pasirengę suvaldyti šią krizę?
– Supraskite, numatyti tokio masto nelaimės tikrai negalėjome. Pripažįstu, kad nebuvome tinkamai pasiruošę suvaldyti tokią krizę. Buvo sunku suvokti ir laiku nustatyti teisingą savo santykį su tuo, kas įvyko.
Gavome skausmingą pamoką, tad iš jos turime iš esmės pasimokyti. Todėl dabar šis klausimas vienas svarbiausių, krizėms ir galimoms grėsmėms valdyti skiriame kur kas daugiau dėmesio nei prieš metus.
– Kalbate apie vidaus pokyčius. O kada tikitės susigrąžinti Latvijos visuomenės pasitikėjimą?
– Sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Juolab kad jį atspindi ne vien tik veiklos finansiniai rodikliai. Bendrovės „Maxima Latvija“ komanda privalės dar daug padaryti, kad susigrąžintų visuomenės pasitikėjimą šalyje. Tai buvo ir išlieka mūsų prioritetas.
Be to, noriu pabrėžti, kad siekiame keisti požiūrį ir į dialogą su visuomene – pirkėjais, gyventojų bendruomenėmis, verslo partneriais, tiekėjais. Užsibrėžėme sau tikslą būti atviresni bendruomenei.
