Parduotuvėje – vien savitarnos kasos
Ekonomistai prognozuoja didesnį vartojimą, o savitarnos kasos padeda sutaupyti darbo valandų, todėl tokių apsipirkimo vietų su savitarnos kasomis, kurias prireikus galima transformuoti į įprastas, turėtų daugėti. Tokią ateitį piešia prekybos verslo technologijų bendrovės „New vision Baltija“ generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis.
„Tai nereiškia, kad kasoje nebedirbantis žmogus turi būti atleistas. Parduotuvėse reikia žmonių, kurie kalbėtųsi su pirkėjais“, - sako E.Budvilaitis.
Tačiau Lietuvoje iškerojusių prekybos tinklų atstovai padėtį vertina kiek kitaip.
Štai kol kas nei vienos savitarnos kasos neturinčios „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis lrytas.lt teigia, jog rimtai galvojama, ar nevertėtų kur įrengti savitarnos kasos. Vis dėlto kol kas to tiesiog neapsimoka daryti: ar kasoje dirbs žmogus, ar bus įrengta savitarnos kasa, sutaupyti neišeina.
„Tačiau, ėmus kilti darbuotojų atlyginimams, savitarnos kasos labiau apsimokės. Mūsų atlyginimai, palyginti su Vakarų valstybėmis, gana maži. Būtent dėl to, kad darbuotojas kainuoja daugiau, Vakaruose savitarnos kasos gerokai populiaresnės“, - kalbėjo D.Ryliškis.
Prekybos tinklas „Maxima“ artimiausioje ateityje vien savitarnos kasų parduotuvių įrengti neplanuoja. „Nemažai mūsų klientų vertina tradicinį apsipirkimo būdą: jiems jis ir paprastesnis, ir patogesnis, nes visas reikiamas operacijas atlieka kasininkė-pardavėja. Daliai, ypač mažesniuose miesteliuose įsikūrusių parduotuvių klientų, patinka pabendrauti su kasininke, pasitikslinti informaciją apie kainas. Savitarnos kasos tikrai nepakeis mūsų darbuotojų“, - teigė „Maximos“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Ji svarsto, jog galbūt mažesnio formato, vadinamosiose miesto parduotuvėse, kurios orientuotos į skubantį miesto klientą, vertinantį savarankišką, greitą apsipirkimą, ir galėtų būti taikomas modelis, kai parduotuvėje veikia vien savitarnos kasos. „Tačiau Lietuvoje tai galėtų būti įgyvendinta nebent tolimoje ateityje“, - pridūrė R.Saulytė.
Kada naudosime išmaniąją akį ir nosį?
R.Saulytė sako, jog jos atstovaujamas tinklas sulaukia daug įdomių technologinių pasiūlymų.
Pavyzdžiui, įdiegti išmaniąją akį, kuri fiksuoja klientų srautus, ar išmaniąją nosį, leidžiančią pačiam klientui nustatyti, ar produktas šviežias.
„Žiūrint į Europos ir pasaulio patirtį mažmeninėje prekyboje, tikėtina, kad naujovių bus ir daugiau. Pavyzdžiui, apsipirkimas, kai pirkėjas pats nuskaito prekių brūkšninius kodus. Vėliau tereikia atiduoti skaitytuvą ir susimokėti. Arba virtualios lentynos, kai vietoje realių produktų pirkėjui rodomos virtualios jų kopijos, kartu pateikiama ir išsami informacija apie prekę.
Užsienyje tai jau taikoma drabužių, avalynės parduotuvėse. Tačiau Lietuvoje kol kas tai – dar tik ateities vizija, nes pas mus pirkėjas tebėra ištikimas įprastam apsipirkimo būdui, kontaktui su parduotuvėje dirbančiais darbuotojais“, - kalba „Maximos“ atstovė.
Šio prekybos tinklo darbuotojams teko domėtis ir išmaniąja šviežumą rodančia etikete. Šios etiketės pagrindas – želatina. Per etiketę pirštu perbraukęs vartotojas galėtų įsitikinti, kad pakuotėje maistas šviežias ir tinkamas vartoti.
„Visos šios naujienos siūlo tai, ko siekiame ir mes – vartotojui suteikti įrankį, kad jis pats galėtų įsitikinti, jog parduotuvėse siūlomi produktai yra švieži. Anksčiau ar vėliau šie sumanymai tikrai pasieks mūsų parduotuves. Tačiau šiandien tai – dar tik idėjos. Jokių konkrečių pasiūlymų bendradarbiauti iš šių inovacijų kūrėjų nesame gavę“, - teigia R.Saulytė.
Į parduotuvę – tik prekių pasiimti
E.Budvilaitis sako, kad jau dabar britai, amerikiečiai išbando naujovę – pirkinių spintas-šaldytuvus. Šiuo sumanymu ima domėtis ir skandinavai. Spintos-šaldytuvai skirti skubantiems: pirkėjai internetu suformuoja prekių krepšelį, susimoka, o parduotuvės darbuotojai produktus surenka ir padeda į spintą-šaldytuvą. Pro šalį važiuojančiam pirkėjui bereikia stabtelti ir iš lentynos pasiimti prekes. Taip išvengiama gaišaties vaikščiojant tarp prekių lentynų ir laukiant eilėse prie kasų.
Vis dėlto E.Budvilaitis Baltijos šalyse nežino prekybininkų, kurie mėgintų tokią naujovę pasiūlyti klientams. „Tai būtų labai patogu. Manau, kad tai plis labai greitai“, - spėja pašnekovas.
Tačiau „Norfos“ atstovas D.Ryliškis vėl mini ekonominį naujovės aspektą: spintos-šaldytuvai nepadės sutaupyti, nes parduotuvės darbuotojai turės atlikti pirkėjo darbą.
„Galbūt tokia sistema tiktų megapoliuose, kur pirkėjų srautai gerokai didesni, žmonės neturi laiko. Vargu, ar pas mus jau tokia situacija“, - kalba D.Ryliškis.
Viską užvaldys internetas
Galbūt kada nors, bet tikrai ne ryt ar poryt. Skaičiuojama, kad šiandien pasaulyje internetu atliekama vidutiniškai 5 proc. pardavimų. „Tačiau reikia turėti omenyje, kad 5 proc. - tai viso pasaulio vidurkis, kuris galėtų būti išskaidytas taip: Azijos rinkai tenka 2-3 proc., Vakarų Europai, JAV – 15-20 proc.“, - patikslino prekybos verslo technologijų bendrovės „New vision Baltija“ generalinis direktorius E.Budvilaitis.
Iš visų pardavimų internetu 11 proc. padaroma naudojantis mobiliaisiais telefonais. Lietuvoje išmaniaisiais telefonais perka 4 proc. internetinių pirkėjų. Šis skaičius sparčiai kyla: jei 2011 m. jis buvo 1,2 proc., 2012 m. - 2,3 proc., tai pernai užkopė iki 4 proc.
„Tačiau pirkėjų įpročius analizuojantys specialistai pastebi: mobiliosios programėlės dažniausiai parsisiunčiamos tik dėl įdomumo. Retas kuris pasinaudoja jų teikiamomis galimybėmis. Todėl pardavėjui iškyla užduotis – pripratinti pirkėją prie mobiliųjų programėlių“, - sako E.Budvilaitis.
Jis samprotauja, jog šiuo atveju pasikartos brūkšninio kodo istorija, kai besibaigiant praėjusio amžiaus ketvirtajam dešimtmečiui sugalvotas kodas imtas naudoti tik 1972-aisiais. O šiandien be šio sumanymo sunkiai įsivaizduojame apsilankymą parduotuvėje.
„Norfos“ atstovas D.Ryliškis suskaičiavo: šimto internetinių parduotuvių tinklas apyvartos padaro tiek, kiek viena parduotuvė.
„Štai ir klausimas: kas geriau – pastatyti vieną parduotuvę ar diegti internetinę prekybą, kuri apyvartoje sudaro mažiau nei procentą. Kita vertus, neatmetame, jog „Norfa“ turės internetinę parduotuvę. Vis dėlto iš svarstomų naujovių greičiausiai galėtų atsirasti savitarnos kasos. Jei tik ekonominė situacija skatins naujoves, naujovės atsiras“, - kalbėjo D.Ryliškis.
Naujovės – ne klientams
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis nekalba apie tai, ko laukti klientams. Prekybos tinklo įdiegtos inovacijos – lengvina personalo darbą. Pavyzdžiui, grynųjų pinigų skaičiavimo sistema, leidžianti taupyti laiką skaičiuojant pinigus ir mažinanti skaičiavimo klaidų skaičių. Skaičiuoklis kasininko stalčiaus turinį suskaičiuoja šešiskart greičiau.
O prekių sandėlyje kiekvienas darbuotojas turi specialų įrenginį su ausinėmis, per kurias sistema balsu suformuluoja užduotis – kur reikia nuvažiuoti, kiek kokių prekių paimti ir kur pristatyti.
