Šios bendrovės vadovas Vytautas Bunikis sukėlė triukšmą, kad monopolininkas taip bando susidoroti su sąžiningu verslu – neva bruka pasirašyti nenaudingą sutartį.
Tačiau bendrovės „Šiaulių vandenys“ įmonės specialistams tokie kaltinimai kėlė nuostabą – triukšmą sukėlusi bendrovė minima pareigūnų atliekamame tyrime dėl nelegalaus prisijungimo prie miesto nuotekų sistemos. Apskaičiuota, kad žala siekia daugiau kaip trečdalį milijono litų.
Kratosi užteršto dumblo
„Šiaulių vandenų“ įmonei seniai didžiausias rūpestis – valymo įrenginiuose susikaupiantis chromo junginiais užterštas dumblas. Šio metalo koncentracija tokia didelė, kad dumblo nebegalima niekur naudoti.
„Visoje Lietuvoje esame vieninteliai, turintys šią bėdą, – „Lietuvos rytui“ sakė įmonės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius. – Kitos bendrovės dumblą gali naudoti kaip trąšą, o mes jį turime teisę tik utilizuoti.“
Aukštrakiuose (Šiaulių r.) esanti aikštelė greitai jau bus pilna – joje sukaupta per 3000 tonų šio dumblo. Jį utilizuoti itin brangu, nes chromas neyra net aukščiausioje temperatūroje.
„Esame gavę Švedijos bendrovės pasiūlymą utilizuoti šį dumblą. Kaina – 189,9 lito už toną“, – sakė J.Matkevičius.
Grėsė ekologinė katastrofa
Onkologines ligas sukeliančio chromo į Šiaulių nuotekų sistemą patenka tiek daug, kad ne kartą kilo grėsmė biologiniams valymo įrenginiams.
„Bakterijos ne kartą būtų žuvusios, jei ne didelis bendras nuotekų kiekis – teršalai atsiskiedė. Jei įrenginių pajėgumai būtų mažesni, avarija neišvengiama.
Mažesniame mieste, pavyzdžiui, Šilutėje, ekologinė katastrofa būtų seniai įvykusi“, – niūrų paveikslą piešė J.Matkevičius.
Odą apdirbančių dviejų Šiauliuose veikiančių bendrovių deklaruoti išleistų teršalų kiekiai buvo gerokai mažesni, todėl „Šiaulių vandenų“ specialistai ėmė ieškoti chromo taršos židinio.
Mįslę pagaliau pavyko įminti, kai įmonės specialistai nuvažiavo prie miesto pakraštyje veikiančios bendrovės „Odos gaminiai ir Ko“.
Įmonę pričiupo du kartus
Apžiūrint nuotekų skaitiklį pastebėta, kad vamzdyne yra įkišta kita, keturis kartus plonesnė plastikinė žarna.
Lietuvos energetikos instituto šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijoje atlikus ekspertizę nustatyta: tokiu vamzdžiu per valandą galima išleisti 8 kubinius metrus nuotekų.
Kitą dieną „Šiaulių vandenų“ specialistai dar kartą patikrino nuotekų tinklus ir užfiksavo savavališką prisijungimą prie uždarytos trasos. Naudotasi papildomu išvadu į senąją nuotekų sistemą, kuri seniai uždaryta.
Iš nelegalios trasos paimtas mėginys parodė, kad į sistemą išleidžiamose nuotekose chromo junginių koncentracija gerokai viršija didžiausią leistiną normą.
Užfiksuota, kad litre nuotekų yra 17,2 miligramo chromo, o leistina didžiausia koncentracija negali viršyti 2 mg/l.
Į vamzdyną leido dumblą
„Šiaulių vandenų“ įmonės vadovai dėl užfiksuotų nusikaltimų kreipėsi į prokuratūrą. Vandentvarkos bendrovės specialistai apskaičiavo, kad bendrovei buvo padaryta beveik 350 tūkstančių litų žala.
„Mes nuo pavasario siūlėme bendrovės „Odos gaminiai ir Ko“ vadovui pasirašyti sutartį, kad už nuotekų tvarkymą atsiskaitytų pagal deklaruotų teršiančių medžiagų koncentraciją.
Įmonė jos nepasirašė. Negana to, ji nesutiko ir įsirengti savos nuotekų taršą fiksuojančios sistemos“, – sakė „Šiaulių vandenų“ įmonės vadovas.
Trūko kantrybė lapkričio 4-ąją, kai į derybas nesileidžiančiai įmonei užsukti nuotekų sistemos nuvažiavę „Šiaulių vandenų“ bendrovės darbuotojai užfiksavo tikrą ekologinę nelaimę – į sistemą buvo paleistas odos pramonėje susidarantis dumblas.
Ištyrus šią klampią košę paaiškėjo, kokie nuodai buvo išleisti: leistina chromo koncentracija buvo viršyta net 1810 kartų.
Odininkai kontratakuoja
Verslininkas V.Bunikis nesutiko su jam metamais kaltinimais ir dėl monopolininko tariamo persekiojimo sukėlė triukšmą – pasipylė skundai parlamentarams, ministerijoms, Šiaulių vadovams.
„Odos gaminių ir Ko“ vadovas suskubo skaičiuoti, kiek nuostolių kasdien patiria įmonė, kurią dėl priverstinės prastovos neva perims konkurentai.
Į teismą dėl laikinųjų priemonių kreipęsis verslininkas pagrasino, kad pateiks 10 tūkstančių litų ieškinį už kiekvieną prastovos dieną.
„Tai yra tik dviejų įmonių reikalas, – nenoriai komentavo V.Bunikis. – Mums mesti kaltinimai dėl nesąžiningos veiklos yra laužti iš piršto.“
Verslininkas įtikinėjo, kad nuotekos nebuvo pumpuojamos per į vamzdyne įkištą plonesnę žarną: „Mes atlikome profilaktinį vamzdyno valymą, kad šaltuoju metu neįvyktų avarija.“
Kaltino konkurentus iš Kėdainių
V.Bunikis taip pat neigė, kad buvo savavališkai prisijungta ir prie uždaryto nuotekų tinklo: „Mes viską įrodysime – užsakysime ekspertizę.“
Paklaustas, kaip į nuotekų sistemą buvo išleistas tūkstančius kartų leistiną taršą viršijantis dumblas, „Odos gaminių ir Ko“ vadovas pripažino šį faktą, nors tikino, kad taip nutiko dėl darbuotojų aplaidumo: „Bet dumblo buvo tiek mažai, kad patikėkit...“
Šiaulių verslininkas tikino, kad dvi mieste veikiančios odos pramonės įmonės fiziškai negali naudoti tokio kiekio chemikalų su chromo junginiais.
„Vadinasi, kažkas jį čia atveža. Mano asmenine nuomone, teršalai atvežami ir išpilami čia iš Kėdainių“, – spėliojo įmonės vadovas.
