Verslo pradžiai – specialūs instrumentai
Pasak šią apklausą atlikusios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiojo ekonomisto prof. Vaidievučio Geralavičiaus, lėšų verslo plėtrai trūkumas – aktualus klausimas beveik visoms įmonėms, tačiau didžiausią galvos skausmą jis kelia būtent verslo naujokams.
„Vakarų šalyse įprasta, kad pirmaisiais veiklos metais iš rinkos pasitraukia apie 50 proc. naujai įsteigtų įmonių. Todėl visiškai natūralu, kad finansų sektorius į verslo naujokų finansavimą žiūri pro padidinamąjį stiklą ir skolindamas reikalauja ypatingų garantijų“, – sakė V. Geralavičius.
Dėl šių priežasčių verslo pradžiai daugelyje šalių dažnai kuriami specialūs finansavimo instrumentai. Vienas populiariausių tokių instrumentų Lietuvoje – Verslumo skatinimo fondas (VSF), kuriuo jau pasinaudojo per 1000 verslo naujokų iš daugiau nei 50 Lietuvos savivaldybių.
VSF paskolas Lietuvoje teikia 56 kredito unijos. Didžiausia VSF lėšomis skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o 95 proc. palūkanų yra kompensuojama ES struktūrinių fondų lėšomis.
Anot Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, joks bankas verslo naujokams nesiryžtų skolinti tokios sumos. „Tokią paskolą verslo pradžiai galima išmokėti per 5 m., o INVEGA kompensuoja net 95 proc. palūkanų. Tad naujų įmonių steigimuisi sudarytos sąlygos šiuo metu – itin palankios“, – sakė D. Matukienė.
Į uniją – ne tik paskolos, bet ir patarimų
Per visą VSF veiklos laikotarpį kredito unijos su pradedančiais verslininkams pasirašė kredito sutarčių už 58 mln. litų, iš kurių daugiau nei trečdalis – 19 mln. Lt – suteikta jaunimui iki 29 metų. Vien per devynis šių metų mėnesius jau suteiktos 358 paskolos iš VSF – 69 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai.
VSF kreditai bus teikiami iki 2015 m. rugsėjo 30 d., o paraiškos palūkanų kompensavimui priimamos iki 2015 m. rugpjūčio 30 dienos.
Kreipęsi į kredito uniją dėl VSF paskolos, gyventojai taip pat gali tikėtis patarimų tiek verslo plėtros klausimais, tiek pagalbos rengiant verslo planą.
Reklamos ir dizaino paslaugas teikiančios įmonės „Colorita“ vadovė Rita Rimkevičienė teigė, jog kredito unijos pagalba buvo labai svari verslo pradžiai, kurią moteris brandino dar studijuodama.
„Padedant Utenos kredito unijai, sukūriau verslo planą, ir man buvo suteikta paskola iš VSF. Žinoma, tam teko nepagailėti laiko, bet kai kažko kryptingai sieki, paaukotų valandų skaičius nebeturi didelės prasmės“, – įsitikinusi „Colorita“ vadovė.
Pinigai verslo pradžiai – būtini
VSF paskolų gavėjų apklausos duomenimis, kreditai iš VSF net 60 proc. verslininkų buvo svarbiausias finansinis šaltinis verslo pradžiai ir plėtrai. Dar 33 proc. respondentų įvardijo, kad VSF paskola buvo itin naudinga verslui, nors šios lėšos ir nebuvo pagrindinis pradinio bei apyvartinio kapitalo šaltinis.
„Tiesą sakant, turėdama tik savų pinigų, būčiau bijojusi investuoti į idėją, – pripažino lietuviškų drabužių parduotuvės „Elnias“ direktorė Jolita Račkaitė. – Ignalinos kredito unija suteikė apie 80 tūkst. Lt paskolą iš VSF – to visiškai pakako prekybos verslo pradžiai. Pinigai – pagrindinis variklis: kuo daugiau jų turi, tuo mažiau kliūčių sutinki į nuosavą verslą vedančiame kelyje“.
Saulės elektrinę ant nuosavo garažo įrengęs jurbarkietis Stanislovas Kapturauskas taip pat teigė, jog neimant paskolos ir neturint asmeninių santaupų sunku pajudėti iš vietos ir pradėti savarankišką veiklą. „Nedideliam verslui pradėti VSF paskola iš kredito unijos yra optimalus sprendimas, o gerą idėją turintis žmogus unijai – įdomus, tad yra gaunama abipusė nauda“, – įsitikinęs S. Kapturauskas.
Esant galimybei, skolintųsi iš VSF dar kartą
Vienerius metus veikiančios įmonės „Verslakurys“ direktoriaus Ryčio Petrausko teigimu, lėšos verslo pradžioje būtinos tiek reklamai, tiek ir kitoms reikmėms. Imdamas paskolą „PROFline“ chemines priemones platinančios įmonės įkūrimui, R. Petrauskas turėjo laiduotoją, tad su problemomis susidurti neteko.
„Bet kokiu atveju, susidraugavus su Utenos kredito unija, viskas šiek tiek palengvėjo. Jei finansinės metų ataskaitos bus geros, bandysime imti dar vieną paskolą“, sakė verslininkas.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei du trečdaliai 66 proc. VSF kreditus gavusių verslininkų pasinaudotų dar viena kredito unijos paskola iš VSF, jei tik būtų tokia galimybė. Dar 28 proc. verslo naujokų nurodė galbūt pasinaudosiantys tokia galimybe, prieš tai ją palyginę su alternatyviais įmanomais verslo finansavimo šaltiniais.
VSF paskolas visoje Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, jų išdavimą koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), o fondą valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Verslumo skatinimo priemonę inicijavo ir fondui finansavimą iš ES Struktūrinių fondų skyrė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
