Kai kuriems vyrams patinka uostyti nešvarias trumpikes, o internetas jiems suteikė galimybę patirti malonumą nerizikuojant. Jiems nebereikia stengtis nugvelbti kokią nors pintinę, į kurią sumesti nešvarūs apatiniai drabužiai.
Internetas taip pat suteikė galimybę nedidelei, jokių prietarų ir skrupulų neturinčiai moterų grupei pagerinti savo gyvenimo kokybę, gerokai sumažinant skalbimo išlaidas.
Amerikiečių satyriniam žurnalui „CRACKED“ visa tai iškėlė daugybę klausimų, tad žurnalistas Robertas Evansas susėdo už stalo su viena iš tokių moterų ir paprašė jos pavedžioti po apatinio trikotažo prekybos verslo užkaborius. Štai ką ji papasakojo.
Egzistuoja sava „eBay“ – nešvarių moteriškų kelnaičių elektroninės prekybos svetainė
Pradėti prekiauti savo apatinėmis kelnaitėmis nusprendžiau, kai žiemą mano sąskaita už šildymą pašoko 150 dolerių.
Moku tvarkytis su savo pinigais, bet supratau, kad netgi dalijantis sąskaitų apmokėjimo našta su dviem savo kambariokėmi kiekvieną mėnesį susidarančios papildomos išlaidos įvarys mane į kampą, kad nebeturėsiu už ką nusipirkti maisto. Aš dirbu už minimalų atlyginimą tiek valandų, kiek tik pajėgiu, bet juk žmogus nepersiplėši – sulčių iš akmens neišspausi. Tačiau tikrai galima „išspausti“ pinigų iš prekybos nešvariais apatiniais.
Kaip ir dauguma istorijų, susijusių su keitimusi padėvėtais apatiniais rūbais už pinigus, ši istorija prasidėjo internete.
Vieną dieną naršiau interneto svetainėje „Reddit“ ir atsitiktinai aptikau keistoką puslapį. Pagalvojau, kad jeigu galiu tai daryti anomimiškai, kadėl nepabandžius?
Tad padariau keletą savo trumpikių nuotraukų ir jas pardaviau. Taip per valandą užsidirbau 75 dolerius, - kur kas daugiau, negu uždirbčiau per visą darbo dieną.
Staiga suvokiau, kad atsidūriau pasirinkimo kryžkelėje: ar „aukoti savo likusį laisvą laiką ir įsivaryti dvigubai daugiau streso“ ar „internete pardavinėti nepažįstamiems keistuoliams savo apatines kelnaites, kuriomis mūvėdama aš pasimylėjau“.
Apsispręsti nebuvo sunku
Aš pamačiau, kad visas šis procesas yra stebėtinai paprastas – suinteresuota pusė man sumoka iš anksto (paprastai aš naudojuosi Visa/Amazon dovanų kortele), o gavusi pinigus ir turėdama kliento adresą aš įmetu į pašto siuntų dėžę savo apatinį trikotažą vakuuminėje pakuotėje ir nusiunčiu klientui pašto siuntos sekimo numerį.
Gavęs siuntinį pirkėjas gali įkelti nuotrauką ir pasidalinti nuomone apie mano nešvarias kelnaites internetiniame forume, o aš galiu pažiūrėti, kas čia per pirkėjas. Visa sistema veikia taip sklandžiai, kad net užsimiršti, jog ši prekyba sukasi vien tik aplink žmones, mokančius didelius pinigus už tarpvietės kvapą.
Nešvaraus apatinio trikotažo pardavinėjimas internete nepažįstamiems žmonėms yra susijęs su tam tikra rizika, - juk tai savotiškas sekso paslaugų verslas. Tad kyla grėsmė „užsirauti“ ant visokiausių iškrypėlių, kuriuos gali apimti tikra persekiojimo manija.
Aš imuosi visų įmanomų atsargumo priemonių. Turiu specialias „Reddit“ ir „PayPal“ paskyras, kuriomis naudojuosi tik pardavinėdama kelnaites, ir niekada ant siuntų nerašau savo atgalinio adreso.
Jeigu aš būčiau pasinaudojusi Craigo katalogu (Craiglist) ir susitikusi su savo pirkėjais asmeniškai, kas žino, kuo visa tai būtų baigęsi – gal dabar jau būčiau paslėpta keliuose senuose šaldikliuose.
Laimei, nė vienas pirkėjas, kuriems pardaviau savo kelnaites, manęs maniakiškai nepersekiojo. Daugumai šių vyrukų anonimiškumas didele dalimi yra tai, kas žadina aistrą. Jie nori mėgautis nepažįstamos moters apatinėmis kelnaitėmis, ir jiems nereikia telefono numerio ar draugystės socialiniame tinkle „Facebook“.
Tai tarptautinio masto pogrindinis verslas
Išnešiojamoji prekyba nešvariais apatiniais neapsiriboja vien tik mažai žinomais „Reddit“ svetainės užkampiais. Japonijoje yra prekybos automatų, kurie pardavinėja padėvėtas moteriškas kelnaites.
Dabar Japonijos vyriausybė įvairia reklamine medžiaga bando šią prekybą užgniaužti. Įsidėmėkite: ne dėl to, kad ji klaiki, bet dėl to, kad tas kelnaites galėjo dėvėti vyras.
Tačiau prekybininkės karjeros siekianti nešvarių kelnaičių pardavėja internete gali rasti nervinančiai išsamią informaciją labai aiškiu adresu „sellpantiesformoney.com“(angl. - „parduokkelnaitesužpinigus.com“).
Be to, galima panaršyti po tokias svetaines kaip „pantydeal.com“ ar „myusedpantystore.com“.
"Tai lyg kokia aukso ieškojimo padėvėtose kelnaitėse karštligė. Aš esu studentė ir vasarą reguliariai dirbu nuo 9 val. ryto iki 5 val. vakaro. Mokydamasi aš taip pat dirbu kiek pajėgiu, bet mano uždirbamų pinigų negalima nė lyginti su tais, kuriuos gaunu pardavinėdama savo nešvarų apatinį trikotažą aukciono būdu. Aš galiu gauti nuo 35 iki 75 „baksų“ už kelnaites, ir man net nereikia išeiti iš namų", - sako į keistoką verslą įsisukusi mergina.
"Nesu „Victoria's Secret“ (didžiausios Amerikoje moteriškų apatinių drabužių prekybos bendrovės, – red.) modelis, bet yra ištisa galaktika žmogaus seksualinį potraukį žadinančių objektų. Ir nėra nei tokio amžiaus, nei kūno tipo, kuriam garbinti neatsirastų internete tarpstančios bendruomenės narių.
Yra netgi moterų, pageidaujančių nešvarių vyriškų apatinukių, ir jūs tikrai nustebtumėte pamatę, kiek daug fetišų – neįprasto seksualinio potraukio objektų yra apatinio trikotažo rinkoje.
Kokios bebūtų erotinės fantazijos ir polinkiai – nėščios moters plačkelnės ar kokio nors kultūristo senos ilgos nušiurusios universiteto laikų apatinės kelnaitės – kur nors internete jų galima rasti.
Bet štai čia jau keliai susikerta su visiškai nepadoriais dalykais...
Tu ne tik jas dėvi, bet darai kai ką daugiau
Pardavimo procesas vyksta dviem skirtingais būdais.
"Kai pradėjau tuo užsiiminėti, įkėliau keletą vienų kelnaičių nuotraukų į forumą, o tada sulaukiau žinučių antplūdžio iš suinteresuotų pirkėjų.
Derėdamasi su klientais pradėjau geriau suprasti jų poreikius. Juos domino tokie dalykai, kaip kelnaičių dėvėjimo trukmė, kokia veikla užsiiminėjau jomis mūvėdama (lankiau sporto salę, užsiiminėjau seksu, jas prišlapinau, palikau išmatų dėmių ir t.t.), kokios spalvos tos kelnaitės.
Kai kurie klientai masturbaciją „regėjusias“ kelnaites netgi perka urmu, ir kartais jų atsargų paruošimas gali būti prilygintas išvykai į prekybos centrą", - verslo užkulisių neslėpė žurnalisto pašnekovė.
Kaip tai vyksta?
Pirkėjas: "Gal galėtume sutarti dėl didesnės partijos? Man reikėtų 6-8 vienetų, gal dar vienos kitos liemenėlės".
Pardavėja: "Žinoma! Man gali prireikti kelių dienų [šiai partijai sukomplektuoti], nelygu kiek laiko jūsų pageidavimu jomis [kelnaitėmis] turėčiau mūvėti. Vienos kelnaitės kainuos 35 dolerius, bet aš galiu padaryti jums nuolaidą – 150 dolerių už šešias, jeigu pirksite urmu. Liemenėlė, priklausomai nuo dėvėjimo trukmės, atsieis 40-60 dolerių".
Pirkėjas: "Gerai, aš pageidaučiau, kad jos būtų panešiotos vieną dieną".
Pardavėja: "Žinoma, tą aš galiu padaryti. Jūs norėjote 6 vienetų?"
Pirkėjas: "Taip, ar aš galėčiau išsirinkti?"
Pardavėja: "Žinoma, aš galėčiau išsiųsti keletą kelnaičių nuotraukų jums patogiu būdu, kad galėtumėt išsirinkti. Atkreipkite dėmesį, koks mandagus ir, drįsčiau teigti, profesionalus buvo visas šis mūsų susirašinėjimas. Purvinų apatinukių pardavinėjimas yra sąžiningas verlas. Nei aš, nei pirkėjas neturėjome galimybės pareikšti savo nuomonę vienas apie kitą, ir aš čia konkuruoju paslaugų teikimo srityje. Draugiškumas atsiperka".
Aišku, pardavėja, komplektuodama siuntinį, gali ir apgauti, tarkime, apspjaudyti savo apatinukes, kad jos taptų stangresnės, tačiau neverta rizikuoti, nes galima sulaukti nepalankių atsiliepimų.
"Jeigu „Reddit“ svetainėje pasirodys komentaras, kad tavo prekė vargu bau yra autentiška, tau gali būti uždrausta prekiauti. Jeigu kažkas nori mokėti man pinigus už tai, kad aš mūvėčiau savo apatinėmis kelnaitėmis lygiai 48 valandas, aš ir mūviu tais prakeiktais „triusikais“ lygiai 48 valandas", - rėžė mergina. - Galiu jus patikinti, kad visas mano dėvėtas kelnaites galima palyginti su narvuose nesugrūstų dedeklių kiaušiniais. Niekas nebuvo laikoma sukišus į stalčių".
Tai kas, po perkūnais, perka šį šlamštą?
Pirkėjai yra stebėtinai malonūs
Paaiškėjo, kad dauguma vyrukų, perkančių panaudotas kelnaites, yra gana malonūs ir santykinai atrodo normalūs, bet turi akivaizdžią keistenybę – jiems patinka specifinis tarpvietės kvapas.
"Pranešimai, kuriuos aš gaunu, paprastai būna trumpi ir profesionalūs.
Suprantama, yra ir vienas atsitiktinis vaikinas, kuris su manimi nori tik nešvankiai pakalbėti, o pirkti iš tikrųjų nieko nenori, bet savo verslą aš paprastai organizuoju svetainėje „Reddit“, tad jeigu koks nors vyrukas nesilaiko taisyklių arba pardavėjų tarpe įgyja blogą reputaciją, mes galime pasikalbėti su tarpininkais ir už šlykštų elgesį jį užblokuoti.
Aš esu atsisakiusi patenkinti tik du prašymus: vienas vyrukas prašė, kad aš jam nusiųsčiau savo portretinę nuotrauką, ko aš nedarau slaptumo išsaugojimo sumetimais, o kitas vaikinas norėjo moteriškų kelnaičių, į kurias vyro ejakuliacija būtų atlikta „mažiausiai dešimt kartų“, ir dar kiekvienas, hm..., „šūvis“ būtų patvirtintas pridedamomis nuotraukomis. Mano draugas neturi nieko prieš mano pagalbinį verslą, tačiau jis nepareiškė jokio noro man pagelbėti, kad galėčiau atlikti tą užsakymą", - širdį atlapojo pašnekovė.
Jos teigimu, turi būti tam tikras pasitikėjimas, kuriuo būna paremtas tokio pobūdžio sandoris. Paprastai pinigus už prekes ji atsiima naudodamasi "Visa/Amazon" dovanų kortelėmis.
"Tad aš esu pakankamai saugi, tačiau neįprastą lytinį potraukį apatiniam trikotažui turinčių vyrukų adresų aš turiu daug – nuo Amerikos iki Graikijos, ir šie vyrukai nori išlikti tokiais pat anonimais kaip ir aš.
Lygiai taip pat kaip ir pirkėjai, pardavėjas tarpininkų turi būti tikrinamas ir už nederamą informacijos panaudojimą jam gali būti uždrausta prekiauti. Ir vis dėlto, turi nepaprastai pasitikėti žmogumi, kai nepažįstamai moteriai duodi savo namų adresą ir grynųjų pinigų elektroninį ekvivalentą mainais už jos panešiotas kelnaites. Jeigu tu netikėsi mergina, prašančia 45 dolerių už dryžuotas rožines kelnaites, su kuriomis ji nubėgo šešias mylias, tai kuo tada tikėti ?
Taip, aš iš esmės leidžiu keistą lytinį potraukį turintiems anonimams apmokėti mano, studentės, skolas. Tuo tikrai nesididžiuoju, bet, aišku, ir nesigėdiju. Mano supratimu tai ne didesnis išnaudojimas, negu tada, kai tu kiekvieną vakarą turi dirbti iki pat 4 val. ryto „Taco Bell“ (JAV greito maisto restoranų tinklas – Red.), kad galėtum susimokėti už studijas koledže.
Tačiau būdama šios didelės padėvėto apatinio trikotažo rinkos dalimi tu privalai dirbti dar sunkiau, kad rastum klientų, norinčių pirkti tavo ypatingo „prekės ženklo“ nešvarų apatinį trikotažą", - kalbėjo uždarbiaujanti studentė.
Tenka pardavinėti visokį savo šlamštą
Ji tęsė: "Keista savijauta žinant, kad žmonės nori įsigyti tavo kelnaites ir pageidauja nuotraukų, kurios patvirtintų, jog jos tikrai yra tavo, bet taip jau yra – tu privalai žinoti, kokių turi išskirtinių ypatybių, kurios galėtų sužadinti kažkieno keistą seksualinį potraukį, ir tada iš viso to niekalo padaryti didelę reklamą. Netgi jei reklamuojamas š... tiesiogine to žodžio prasme.
Tu iš tikrųjų turi gerai išstudijuoti savo pačios kūną ir žinoti, kokį apšvietimą naudojant ir kokiu rakursu padaryta nuotrauka labiausiai džiugins kliento akis. Labai dažnai, norėdama parduoti savo prekę, aš turiu pridėti dar ir nuotraukų, kurių neįkėliau į „Reddit“.
Suprantama, savo veido aš nefotografuoju, tačiau, vis dėlto, nėra lengva, kai tu turi kaip būtiną sąlygą pinigams už savo prekę gauti dar ir padaryti pornografinę nuotrauką, kurią tie keistuoliai gali amžinai saugoti savo kompiuteriuose arba, jei nepatiks - ištrinti. Tačiau vėlgi, tai kur kas geriau už darbą „Taco Bell“.
Šio, jeigu taip galima pavadinti, verslo gražioji pusė yra ta, kad tu gana greitai gali suburti ištikimų klientų būrį. Šiuo metu aš esu internete patalpinusi tik devynias ar dešimt kelnaičių nuotraukų – didžioji dauguma mano pirkėjų dabar yra žmonės, su kuriais aš prekiavau anksčiau.
Dabar, jeigu jie nori pateikti naują užsakymą, siunčia žinutes man asmeniškai. Labai neįprasta palaikyti tokius „tarpusavio santykius“, kada tu reguliariai palaikai ryšį su žmogumi vien dėl to, kad jis mėgsta masturbuotis pasidėjęs tavo naudotas kelnaites, tačiau tam tikru atžvilgiu tai yra ne taip asmeniška, kaip filmavimasis kokiame nors pornografiniame filme. Tavo veido ir vardo niekas neklausia. Klientus domina tik tavo prakaito kvapas ir kitos tavo suterštos vietos, apie kurias čia nepadoru kalbėti.
Po kurio laiko tu pradedi pastebėti keistas tendencijas (nekalbant jau apie akivaizdžią „žmonės moka pinigus už panešiotas moteriškas kelnaites“).
Pavyzdžiui, egzistuoja pelninga suaugusių moterų apatinio trikotažo, kurį jos dėvėjo būdamos moksleivės ir studentės, rinka. Savo pirmąsias siaurikes, kurias aš nusipirkau mokydamasi septintoje klasėje, pardaviau už 100 dolerių. Ši veikla susijusi su daugybe galimų siaubą keliančių pasekmių, iš kurių ne paskutinėje vietoje ir tai, jog pardavinėdama savo senas vidurinės mokyklos laikų apatines kelnaites aš, gal būt, užkirtau kelią nusikaltimui.
Norite sužinoti, ko reikia, kad sėkmingai parduotumėt apatines kelnaites? Reikia pridėti žalvarines kiaušides.
Reikia pasakyti, kad daugiausiai kelnaičių aš neabejotinai pardaviau vyrukams iš Bostono. Nežinau, ar mano praktikoje tai tik atsitiktinis sutapimas, ar Rytų pakrantėje yra kilusi tikra seksualinio potraukio į kelnaites epidemija, bet aš per savaitę gaunu keturis – penkis paklausimus iš aistros apimtų bostoniečių, ieškančių moteriškų kelnaičių savo seksualinėms fantazijoms tenkinti.
Pernai man labai gerai sekėsi pardavinėti progines kalėdines kelnaites su pritvirtintais mažyčiais varpeliais.
Dėvėti jas buvo kiek nepatogu, nors, kita vertus, sulig kiekvienu žingsniu aš skambinau jais tarsi koks Dickas Van Dyke`as iš filmo „Merė Popins“. Tokio pobūdžio prašymų patenkinimas iš pradžių glumina, o paskui vieną gražią dieną kažkas tavęs paklausia: „Aš jūs parduodate kelnaites su išmatų dėmėmis?“. Ir tu jau nė nesusimąsčiusi atsakai: „Žinoma“, - nė kiek nesijausdama keistai.
„Kelnaites su ryškiomis išmatų dėmėmis?“ Žinoma, aš gi, velniai rautų, profesionalė šioje srityje. Aš gaunu daugybę prašymų parduoti kelnaites su mėnesinių ir išmatų dėmėmis. Manau, kad kai kurie vyrai patiria malonumą savo fantazijose matydami merginą, kuriai asmens higiena rūpi tiek, kiek pernykštis sniegas.
Pabaigai - dar vienas pašnekesys
Pirkėjas: "Aš pirkčiau šitas. Ar jūs pardavinėjate kelnaites su skyle užpakalyje ar išmatų dėmėmis?"
Pardavėja: "Žinoma: Ar jūs norėjote kitų kelnaičių su išmatų dėmėmis, ar tų, kurios matomos nuotraukose, tik truputį nešvaresnių?"
Pirkėjas: "Gali būti kitos. Ar galite padaryti, kad išmatų dėmės būtų ryškesnės. Jeigu taip, pasakykite savo kainą ir kaip mokėti".
Pardavėja: "Šaunu. Tos kelnaitės kainuoja 35 dolerius, bet aš pridėsiu dar vienas už 40 dolerių, jeigu jums tai priimtina". Geriausia man tiktų www.giftrocket.com/send-a-gift-card, kadangi jie gali pervesti grynaisiais, bet aš galiu pasinaudoti amazon dovanų kortele, jeigu jums taip geriau. Mano el.paštas yra ..."
Pardavėjas: "Patikrinkite savo yahoo el. paštą. Turėtų būti pervesta. Mano adresas apačioje. Prašom išsiųsti JAV paštu, kadangi dieną aš nebūnu namuose, tad jie negalės palikti UPS ar FedEx [tarnybų pristatomų siuntinių] . Ačiū".
Pardavėja: "Gerai, ačiū. Iki ketvirtadienio siuntinys jums bus išsiųstas paštu - per usps [JAV pašto tarnybą]".
Pardavėja (po 2 dienų): "Siuntos stebėjomo numeris ... Turėtumėte gauti iki pirmadienio".
Pirkėjas: "Puiku".
