Šįmet naktimis asfalto danga buvo atnaujinta pačiame Kauno centre – Karaliaus Mindaugo prospekte, taip pat Jonavos gatvėje. Iki lapkričio vidurio naktiniai darbai bus baigti ir Tunelio gatvėje. Tai gatvės, kuriomis transporto priemonės be paliovos juda ištisą parą.
Kauniečiai pasakojo, kad triukšmas trikdo miegą, tačiau blogiau, kai tenka dėl gatvės remontų stovėti kilometrus besidriekiančiose automobilių spūstyse.
Uždustų nuo spūsčių
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pasakojo, kad naktimis darbo tenka imtis tose vietose, kuriose dieną neįmanoma stabdyti eismo, nes miestas uždustų spūstyse.
Didžiųjų šalies miestų gyventojai labai nepatenkinti spūstimis, kurias sukelia kelio remontas. Darbas naktį leidžia to išvengti.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas aiškino, kad judriose gatvėse patiems kelininkams patogiau dirbti naktį, kai transporto priemonių srautas sumažėja.
Dieną kyla didesnė avarijų grėsmė, padidėja oro tarša, žmonės vėluoja į darbą, tampa pikti, nebepaiso kelio ženklų, taisyklių, važiuoja draudžiama vieta, nukenčia asfalto kokybė.
Be to, remontuojamoje gatvės dalyje įvykus avarijai, susidaro dar didesnės spūstys, verčiančios vairuotojus laukti, nerimauti, kartais prireikia laikinai stabdyti ir kelio remontą.
Ar patiktų gaišti laiką?
Paklaustas, ar kauniečiai skundžiasi dėl remontų keliamo triukšmo, A.Pakalniškis teigė, jog dalis gyventojų nepatenkinti tiek dėl naktį, tiek dėl dieną kelininkų keliamo triukšmo.
„Paklojus naują dangą, patiems žmonėms tampa maloniau važinėti lygiomis gatvėmis, o jų namus tuomet pasiekia tikrai mažiau triukšmo“, – įsitikinęs savivaldybės atstovas.
Tam pritarė Vilniaus savivaldybės Statinių skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura. Jam net sunku įsivaizduoti, kas nutiktų uždarius Vilniaus Geležinio Vilko ar Ukmergės gatves.
„Vilniečiai taip pat skundžiasi dėl triukšmo ar kelininkų technikos keliamos vibracijos, bet ar jiems patiktų kelias valandas praleisti automobilių spūstyse?“ – klausė savivaldybės tarnautojas. Pasak jo, naktimis turbūt paklojama tik apie procentą naujos asfalto dangos.
„Taip elgiamasi tose gatvėse, kuriose reikia laikinai stabdyti ar smarkiai riboti eismą“, – kalbėjo G.K.Niaura.
Techniką valdo pasikeisdami
Karaliaus Mindaugo prospekte naują dangą kloję bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai naktinius darbus pradėdavo 21 valandą ir dirbdavo iki 6 valandos ryto. Su sunkiąja technika dirbantys žmonės turi porininkus. Kai vieni ilsisi, dirba kiti. Kiekvieną naktį, jeigu tik nesutrukdydavo lietus, į darbą atvykdavo apie 20 bendrovės darbuotojų.
Vienos Karaliaus Mindaugo prospekto daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Stasys Žąsytis sakė negirdėjęs gyventojų skundų dėl remonto darbų ar jų keliamo triukšmo.
„Žmonės supranta, kad darbai naktimis yra ne kieno nors kvaila užgaida. Tiesiog nėra pasirinkimo, todėl daugelis kenčia laikinus nepatogumus“, – sakė prospekto gyventojas.
Trukdo mašinos
Gyventojams daugiau rūpesčių kelia ne triukšmas, o tai, kad jie nežino, kada negalės palikti savo automobilių. Gatvę remontuojantys darbininkai patvirtino, kad dėl paliktų automobilių ir kyla didžiausių kliūčių, pasitaiko kurioziškų atvejų.
Darbininkai dažniausiai priversti gaišti laiką dėl remontuojamose gatvėse paliktų automobilių. Nors prieš remontą pastatomi kelio ženklai, žmonės dažnai jų nepaiso. Šiek tiek padeda už valytuvų užkišti rašteliai su perspėjimais nepalikti automobilių remontuojamose gatvėse.
Jei prasidėjus darbams savininkas neatsiranda ir automobilio nepatraukia, darbininkai kviečiasi į pagalbą policijos atstovus. Nutempti automobilių policininkai neturi teisės, bet per duomenų bazę ieško automobilių savininkų, jiems skambina telefonu.
Kartais savininkus pavyksta atrasti iš karto. Bėdų kyla, jei automobilio savininkas gyvena kitame mieste ar užsienyje, o jo mašina naudojasi giminės ar draugai. Tada rasti vairuotoją užtrunka ilgiau.
Domėjosi užsienio patirtimi
„Gatvės naktimis asfaltuojamos ne dėl kieno nors užgaidų“, – tvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius. Jis domėjosi Prancūzijos kelininkų darbu ir net savo akimis stebėjo, kaip tai vyksta.
Prancūzai išsiaiškino, kad kloti naują dangą tamsiuoju paros metu apsimoka tuomet, kai per parą važiuoja 50–60 tūkstančių transporto priemonių.
Pasak P.Tekoriaus, kartais dirbti dieną negalima ir dėl ypatingų aplinkybių. Štai Norvegijoje veikia itin tikslių prietaisų gamykla.
Gamybai kenkia net labai menka vibracija, todėl kelininkai šios įmonės prieigose visada priversti dirbti tik naktimis.
P.Tekoriaus nuomone, kad ir koks geras būtų apšvietimas ir patyrę specialistai, žmogiškasis veiksnys niekur nedingsta, tad žmogus naktį negali būti toks atidus, koks būtų šviesiuoju paros metu.
Ne visais atvejais galima dirbti naktį.
Labai svarbu, kad būtų užtikrintas darbuotojų saugumas. Lietuvoje darbas naktį vyksta tik ypatingomis aplinkybėmis, gatvėse, kur dėl remonto susidarytų itin didelės spūstys, padidėtų avarijų tikimybė.
Sutemus klojo lėktuvų kilimo taką
Pasiteiravus apie vieną įdomiausių projektų, vykdomų naktį, „Kauno tiltų“ specialistai prisiminė Kauno oro uostą – čia jie klojo naują orlaivių kilimo tako dangą.
Vidurnaktį, prieš kiekvienos darbo pamainos pradžią, oro uosto darbuotojas privalėdavo suderinti darbų eigą tiek su rangovo atstovu, tiek ir su skrydžių vadovu, kad pačiame darbų įkarštyje jų netikėtai nenutrauktų atskrendantis orlaivis.
Pabaigus darbą, kai rangovo darbuotojai ruošdavosi poilsiui po naktinio darbo, oro uosto atstovas kruopščiai apžiūrėdavo kiekvieną tako sprindį, ar jis atitinka tarptautinius ICAO standartus, ar tinkamai pažymėtas.
Tuo metu perone jau būdavo rengiamasi pirmiesiems dienos skrydžiams, kurie prasidėdavo apie 6 valandą ryto.
Daugelis keleivių net nenutuokdavo, kad prieš keletą minučių visai šalia, Kauno oro uoste, vykdomas vienas sudėtingiausių projektų Europoje.
Kiekvieną naktį atnaujinant kilimo taką dirbo per 60 darbuotojų.
