Ar šioje valstybėje tebegalioja tarptautinės normos, apibrėžiančios logistikos paslaugų teikimą? Ar ši šalis vis dar laikosi TIR konvencijos, užtikrinančios laidavimą gabenant krovinius tarp atskirų valstybių?
Apie tai – pokalbis su IRU prezidiumo nariu, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi.
– Kas vis dėlto dedasi Rusijoje? Juk buvo grasinama, kad nuo lapkričio pabaigos TIR konvencija joje nebegalios?
– Kongreso metu šios šalies Transporto ministerijos vadovai patikino, kad Rusija išliks TIR sistemos narė. Tačiau krizė tebelieka.
Anksčiau buvo grasinama, kad nuo lapkričio 30 dienos sutartis dėl atstovavimo TIR sistemoje su Rusijos vežėjų asociacija ASM AP baigsis.
Dabar sulaukėme patikinimų, kad kol kas niekas nesikeis. Tačiau Rusijoje vyksta konkursas dėl atstovavimo TIR sistemoje, todėl kaip bus vėliau, sunku pasakyti.
– Ar užsienio vežėjai su TIR knygelėmis gali laisvai vykti į Rusiją, kaip įprasta civilizuotose šalyse?
– Ne visai, ir mums tai kelia labai daug nerimo. Jei krovinys atvyksta iš Kazachstano ar Baltarusijos, į Rusiją galima patekti su TIR knygele. Tačiau per Latviją, Estiją ar kitas šalis krovinius gabenantys vežėjai stabdomi, nes TIR knygelių iš jų muitininkai nepriima ir reikalauja nacionalinio garanto.
Tas pat ir pasienyje su Kaliningradu. O jei įsigyjamas nacionalinio garanto pažymėjimas, mūsų vežėjai tampa mažiau konkurencingi, nes jis yra palyginti brangus.
Kita vertus, ir apsaugos lygis visai kitoks.
TIR knygelė vežėjus apsaugo nuo muitininkų piktnaudžiavimo, importuotojų machinacijų, netgi atitinkamų tarnybų nekompetentingų sprendimų. Rusijos nacionalinio garanto sistema to mums neužtikrina.
Tariamo tvarkos pažeidimo atveju lėšos išsyk nurašomos iš draudimo kompanijos sąskaitos, o pastaroji regreso tvarka atsiima jas iš vežėjo.
Tik tuomet šis gali kreiptis į teismą ir ginčytis.
Su TIR knygele – viskas kitaip: niekas neįšaldo lėšų, kol nebūna įrodyta kaltė. O pastarųjų 10 metų pretenzijų nagrinėjimo baigtis rodo, kad dažnai būna kalti anaiptol ne patys vežėjai – nekompetentingų sprendimų priima ir Rusijos muitininkai, ir kitos tarnybos.
– Ar tai reiškia, kad Lietuvos ir kitų šalių vežėjams keliai į Rusiją jau uždaryti?
– Anaiptol. Mes toliau siekiame bendradarbiauti su kaimynine valstybe.
Net ir po visų embargų bei draudimų prekyba, nors ir kur kas menkesnė, vis dėlto vyksta. Tačiau srautai sumažėjo maždaug trečdaliu.
Ženevoje kaip tik tarėmės, kaip elgtis susidarius tokiai padėčiai. Juk sankcijų poveikį pajuto ne tik sausumos vežėjai, bet ir visa logistikos grandinė.
Žinoma, paprasčiausia išeitis – ieškoti kitų rinkų. Tačiau tai negali įvykti per dieną ar mėnesį, nes reikia bendrų verslo ir valdžios pastangų.
Juk norint dirbti kitose rinkose būtini atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai.
– Ar tai, kad dėl TIR knygelių naudojimo Rusijoje kilo savotiška krizė, nėra ženklas, jog apskritai pati TIR sistema ėmė svyruoti?
– Nieko panašaus. Nepaisant padėties Rusijoje, TIR sistema tik plečiasi. Neseniai prie jos prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Pakistanas, Afganistanas. Šiuo metu kaip tik vyksta derybos ir derinimai dėl itin svarbaus įvykio: gali būti, kad jau kitų metų antroje pusėje į TIR sistemą įsilies ir Kinija.
Ši sistema veikia Šiaurės Amerikoje, netgi kai kuriose Afrikos šalyse. Dėl Pietų Amerikos šalių narystės pagausėjo netgi oficialių IRU kalbų.
Kai susikūrė ši organizacija, pagrindinės kalbos buvo dvi – vokiečių ir prancūzų. Vėliau, suprantama, atsirado anglų, o griuvus Sovietų Sąjungai – ir rusų.
Tačiau dabar jau turime penkias, nes oficialia tapo ir ispanų kalba.
Praėjusią savaitę Ženevoje (Šveicarija) vykusiame Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) kongrese bene daugiausia dėmesio skirta Rusijai.
