2012 metų birželio 3 dieną Berlynas buvo pasiruošęs švęsti didžiulę šventę: naujojo oro uosto, pavadinto legendinio Vokietijos kanclerio Willy Brandto vardu, atidarymą. Jis turėjo simboliškai žymėti miesto suvienijimą.
40 tūkst. svečių turėjo švęsti kartu.
Kvietimai 10 tūkst. politikų ir visuomenės veikėjų, tarp jų ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, jau buvo išsiųsti. Berlyniečių lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Šventė neįvyko.
Likus kelioms dienoms iki šventės Berlyno meras Klausas Wowereitis pranešė, kad naujojo oro uosto nepavyks atidaryti laiku. Esą dėl techninių priežasčių: nebaigta įrengti gesinimo sistema, tad neįmanoma užtikrinti keleivių evakuacijos gaisro atveju.
Berlyno oro uostas, kuriam jau suteiktas IATA kodas BER, buvo pradėtas statyti 2006 metais ir turėjo pradėti darbą dar 2011 metų pabaigoje.
Bet jo atidarymas atidėtas jau keturis kartus, o statybų pabaigos nematyti.
Prieš 10 metų planuota, kad naujokas taps sostinės vizitine kortele. Atsitiko priešingai: mažiausiai 5 metus vėluojantis BER tapo punktualiųjų vokiečių gėda ir pašaipų objektu. Ir nuostolių maišu.
Nuomininkai – alkani ir pikti
Jau dabar aišku, jog oro uostas mokesčių mokėtojams atsieis maždaug du kartus daugiau, nei buvo planuota.
Daugelis atidarymo pradžios belaukiančių įmonių – nuo oro bendrovių iki parduotuvių – dar 2011 metais buvo sudariusios darbų grafikus naujajame oro uoste, todėl patyrė nemažai nuostolių.
Laikraščio „Die Zeit“ duomenimis, 500 bendrovių dar 2012 metais teisme pateikė savo pretenzijas oro uostui.
„Investavau į būsimą parduotuvę 400 tūkst. eurų ir pateikiau ieškinį, bet iki šiol nesulaukiau nė grašio“, – piktinosi Berlyno mados kūrėja Evelin Brandt.
Prekiautojai papuošalais iš Niujorko „Tiffany & Co.“ bei aksesuarų namų „Nanu Nana“ savininkai, nesulaukę, kol galės pradėti prekybą naujajame oro uoste, nusprendė trauktis.
Teismus užvertė darbais
Skrydžių bendrovės „Air Berlin“ reikalavimai šiuo metu siekia 48 milijonus eurų ir dar didės: įmonė teigia dėl vis nukeliamo oro uosto atidarymo kas mėnesį patirianti maždaug milijoną eurų nuostolių.
„Mūsų bendrovė reikalauja atlyginti jau padarytą ir ateityje būsiančią žalą“, – teigė „Air Berlin“ atstovas Matthias Radowski.
Įdomu, kad ieškinį dėl patirtų nuostolių teismui prieš dvejus metus pateikė dabartinis oro uosto vadovas Hartmutas Mehdornas. 2012 metais jis dar buvo „Air Berlin“ valdybos pirmininkas.
Tačiau tai – dar ne viskas.
K.Wowereitis dar 2012 metais pripažino, jog oro uosto bendrovei teks papildomai numatyti iki 591 milijono eurų dvigubiems langams ir kitoms priemonėms nuo triukšmo, kurių reikalauja aplinkiniai gyventojai.
Taip nusprendė Berlyno ir Brandenburgo žemių aukščiausias teismas. Šių metų pradžioje sprendimas buvo patvirtintas ir paskutinėje instancijoje Vokietijos administraciniame teisme.
Tarpsta ir kyšininkai
H.Mehdornui, Berlyno oro uosto vadovui, tenka bylinėtis ir su buvusiais darbuotojais.
Neseniai Berlyno žemės teismas nusprendė, jog buvęs oro uosto vadovas Reineris Schwarzas 2013 metų sausį buvo atleistas neteisėtai ir turės gauti atlyginimą pagal sutartį – iki 2016 metų gegužės mėnesio. Iš viso apie milijoną eurų.
Architektas ir statybos ekspertas Haraldas Siegle, ėmęs kritikuoti H.Mehdorną ir viešai prabilęs apie tai, kad oro uostas tikrai nebus atidarytas anksčiau negu 2016 metų spalio mėnesį, buvo atleistas kaip praradęs pasitikėjimą, tad patraukė į Darbo teismą. Ar šis teismas pateiks oro uostui atitinkamą sąskaitą, dar neaišku.
Birželio pradžioje H.Mehdornas atleido technikos padalinio vadovą Jocheną Grossmanną. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl korupcijos.
Mat prieš tapdamas technikos padalinio vadovu, J.Grossmannas konsultavo Berlyno oro uostą dėl vėdinimo įrenginių ir patarė vienam olandų inžinierių biurui pagerinti savo pasiūlymą beveik puse milijono eurų – šis „priedas“ būtų atitekęs J.Grossmanno bendrovei.
Vis dėlto kyšis sumokėtas nebuvo: olandų inžinierių biuras apie rekomendaciją informavo oro uostą ir prokuratūrą.
J.Grossmannas atsipirko laisvės atėmimu metams lygtinai ir 200 tūkst. eurų bauda, kurią turėjo sumokėti Brandenburgo žemei, finansuojančiai oro uosto statybą.
Sukasi milijardai eurų
Ilgai buvo nurodoma, jog oro uosto statyba kainuos 3,36 milijardo eurų (11,6 mlrd. litų, arba daugiau nei trečdalį kitų metų Lietuvos biudžeto). Bet dabar sąmata siekia 5,4 milijardo eurų.
Paskutinę 1,1 milijardo eurų injekciją pasirašė stebėtojų taryba, tačiau pagrindinių akcininkų bei Europos Komisijos palaiminimo oro uostas dar laukia.
Prieš porą dienų savaitraštis „Bild am Sonntag“ pranešė dar vieną naujieną: H.Mehdornas planuoja papildomas statybas, kurios iš viso kainuos iki 3,2 milijardo eurų.
Didžiąją šių sąnaudų dalį – 1,3 milijardo eurų – numatoma skirti pagrindinio keleivių terminalo plėtrai.
Dar milijardą eurų atsieis trečiasis kilimo ir leidimosi takas, kurio statybai akcininkai iki šiol griežtai nepritarė.
Jau esamos oro uosto teritorijos priežiūrai ir plėtrai reikia papildomų 430 milijonų eurų. Pastatytai oro uosto salei pertvarkyti – 130 milijonų eurų. Dar 120 milijonų eurų planuojami bagažo įrenginiams išplėsti.
Kad gyventojai galėtų ramiai miegoti, planuojama statyti specialų angarą lėktuvų varikliams tikrinti – už 20 milijonų eurų. Dar du milijonai skirti „Air Berlin“ itin svarbių keleivių salei.
Be išlaidų infrastruktūrai ir techniniams įrenginiams, į sąrašą įtrauktas papildomas milijonas eurų 60 metrų oro uosto vėliavos stiebui, turinčiam užtikrinti keleivių orientaciją, ir W.Brandto skulptūrai.
Jeigu visi sąraše numatyti projektai bus įgyvendinti, Berlyno oro uosto statybos sąnaudos išaugs iki neįtikėtinų 8,6 milijardo eurų.
Kadangi oro uostą finansuoja Berlyno ir Brandenburgo žemės bei valstybė, šios išlaidos užguls mokesčių mokėtojų pečius.
Meras nutarė pagaliau pasitraukti
Berlyniečiai, paklausti apie naująjį oro uostą, tik mosteli ranka – jau nusibodo apie tai kalbėti. Kas mėnesį vis naujiena, tačiau kiekviena blogesnė už kitą. Tiesa, kai kurie projekto pokyčiai pagalvojus darosi suprantami.
Prieš 10 metų skaičiuota, jog naujasis Berlyno oro uostas perims dalį senųjų Tėgelio ir Šėnefeldo oro uostų srautų, per metus aptarnaus mažiausiai 27 milijonus keleivių ir nusileis tik Frankfurto ir Miuncheno oro uostams.
Tačiau keleivių skaičius Berlyne vis auga, 2016 metais viršys 31 milijoną, tad statomo oro uosto pajėgumas nebeatitinka poreikių.
Kol kas didžiausią naštą tempia Tėgelio oro uostas. 2014 metais jis bus perskraidinęs daugiau kaip 20 milijonų keleivių.
Berlyno oro uosto teritorijoje tarp betono trinkelių jau želia piktžolės. Ar BER bus atidarytas 2017 ar 2018 metais, kaip statybų aikštelėje rugpjūtį prasitarė oro uosto vadovas H.Mehdornas?
Dar neseniai jis tvirtino per oro uosto stebėtojų tarybos susirinkimą paskelbsiąs naują oro uosto atidarymo datą – gruodžio 12 dieną. Dabar jau moja ranka – nepaskelbs. Esą niekada ir nežadėjęs skelbti.
Vokietijos sostinės meras, kuris kartu yra ir Berlyno oro uosto bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas, iš pradžių pasišovęs gelbėti prestižinį projektą, nusprendė pasitraukti. Savo noru.
Gruodžio 11-ąją, likus dienai iki BER stebėtojų tarybos susirinkimo, K.Wowereitis oficialiai atsistatydins iš Berlyno mero posto.
