Nauda gali būti jaučiama ir vieno gyventojo, ir visos šalies mastu. Tai patvirtina ir atliekami tyrimai, kuriais matuojama žmonių, gyvenančių atnaujintuose daugiabučiuose gyvenimo kokybė, sveikatos būklė, gražesnės aplinkos daroma įtaka miesto socialinei ir ekonominei būklei.
Atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys vaikai mokosi geriau
Renovuoti daugiabučiai tampa optimistiškesnių gyventojų namais, jie jaučia didesnį pasitenkinimą savo būstu (aplinka, galimybe reguliuoti šilumos kiekį, aukštesne patalpų temperatūra bei kokybiškesniu oru, sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą ir kt.) bei pakilusia jo verte, o tai jiems leidžia jaustis komfortabiliai.
Daugumai akivaizdu, kad atnaujintų daugiabučių išvaizda kur kas mielesnė akiai, tuo pačiu patrauklesnė gyventojams ir miesto svečiams. Technikos mokslų daktaras, mokslininkas, VGTU docentas Česlovas Ignatavičius įsitikinęs, kad gražindami savo namą pagražiname ir miestą, gyvenamą aplinką.
„Daugiabučių modernizavimas – naudingas visai šaliai. Jei dabar nesiimtume jokių priemonių, kad atnaujintume senus ir apleistus namus, paverstume savo aplinką lūšnynu. Taptume nepatrauklia šalimi turistams, užkirstume kelia sklandžiai komunikacijai su kitomis valstybėmis. Svarbu suprasti, kad dabartiniai mūsų veiksmai turės pasekmių ateityje. Reikia žiūrėti, ką paliekame po savęs, savo vaikams ir anūkams“, – sakė Č. Ignatavičius.
„Žmonės gyvenantys tvarkingoje aplinkoje mažiau ją teršia, nori palaikyti grožį ir tvarką. Be to, teko girdėti, kad vaikai gyvenantys modernizuotuose namuose, net ir mokosi geriau“, – pasakojo VGTU docentas Č. Ignatavičius.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pabrėžė, kad svarbu sukurti gerbūvį ir senjorams. Sunkiai pragyvenantiems pensinio amžiaus žmonėms nėra ko baimintis, valstybė jiems kompensuoja 100 proc. visos renovacijos kainos. „Senjorams nėra jokios rizikos, nereikia imti paskolų, o po būsto atnaujinimo gyvens komfortabiliau. Tikiu, kad mūsų senjorai verti geresnio gyvenimo“, – įsitikinusi D. Matonienė.
Pakyla nekilnojamojo turto vertė
Kitas renovacijos naudos aspektas – pakyla nekilnojamojo turto vertė. „Modernizuotuose daugiabučiuose parduodamų butų kaina nuo nemodernizuotų skirias net 30 proc., atnaujinti butai tampa brangesni. Tai neturėtų stebinti, nes komforto lygis juose ryškiai pagerėja“, – apie pakylančią turto vertę priminė Č. Ignatavičius.
Aplinkos viceministrė D. Matonienė džiaugiasi, kad daugiabučių gyventojai pagaliau patikėjo būsto atnaujinimo perspektyvomis. „Renovacija ne tik pagerina pastato būklę, turto vertę. Jeigu reikėtų parduoti butą, jis turėtų visai kitokį kainos lygį. Iš kitos pusės, gyventojai linkę išlaikyti būstą sutvarkytame, moderniame daugiabutyje – juk daug maloniau pareiti į gražų ir šiltą namą“, – įsitikinusi D. Matonienė.
Nauda sveikatai
Renovuotų namų gyventojai gali džiaugtis ne tik jaukesne, bet ir sveikesne aplinka. Tinkamai apšiltinus daugiabučių namų fasadus, butuose pakyla oro temperatūra. Be to, karštą vasarą gerai apšiltintas ventiliuojamas fasadas apsaugo patalpas nuo perkaitimo, o palankus mikroklimatas name teigiamai veikia žmogaus savijautą bei sveikatą.
Pasak Č. Ignatavičiaus, po modernizavimo, apšiltinus pastatą, patalpos temperatūra normalizuojasi, tuo pačiu sumažėja santykinis oro drėgnumas, susireguliuoja anglies dvideginio koncentracija, oras tampa geresnis.
Taip yra užtikrinama sveikesnė gyvenamoji aplinka: „Mano atlikti tyrimai parodė, kad nemodernizuotuose namuose oro temperatūra gyvenamose patalpose būna apie 15 laipsnių, o atnaujintuose butuose temperatūra būna virš 20 laipsnių. Taupydami šilumą senų daugiabučių gyventojai apklijuoja langus, o kartais net ir vėdinimo kanalus, bet tada patalpoje padidėja santykinis oro drėgnis ir pradeda veistis pelėsinis grybas.
Tokios gyvenimo sąlygos yra kenksmingos žmogaus sveikatai, pelėsinis grybas gali sukelti kvėpavimo takų ar net gi onkologines ligas.“
Ilgėja namo eksploatacijos laikas ir sumažėja teršalų kiekis
Būtina paminėti ir nauda pastato eksploatacijos laikotarpiui. Modernizuoti namo fasadai pailgina pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką.
„Senos statybos namų išorinė apdaila yra susidėvėjusi, pagal sovietinius normatyvus jos eksploatacijos trukmė yra nuo 4 iki 10 metų. Į neatnaujintos apdailos namų sienas skverbiasi drėgmė, jas prapučia vėjas, į vidų patenka teršalai, ypatingai į stambiaplokščių namų siūles – taip trumpėj tų pastatų eksploatacijos trukmė. Pastatų apšiltinamas iš išorės ir nauja apdaila padeda išsaugoti namo konstrukcijų stiprumą“, – teigė Č. Ignatavičiaus.
