Prieš trejus metus atidarytą Šventosios uostelį po dešimties dienų teko uždaryti. Mat jau po paros, iki trijų metrų išgilintą uosto įplaukos kanalą užnešė smėlis. Įplaukti į uostą jachtos negali iki šiol. Klaipėdos uosto direkcijos vadovas sako, kad pati gamta parodė klaidą.
„Uosto statybą galima pradėti tiktai nuo molų. Deja, tai yra beveik 80 proc. viso projekto vertės. Aišku, tai yra skaudi investicija, bet molų statyba galėtų būti vykdoma ne tik kaip apsauginė konstrukcija. Bet panaudojant ją, taip pat ir laivelių švartavimui“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Gylis ties molais galėtų siekti iki 7 metrų, čia švartuotųsi jūrinės jachtos. Vidinė, 4 metrų gylio akvatorija, būtų skirta mažiesiems laivams.
Metų pabaigoje turėtų būti baigtas rengti Šventosios uosto atstatymo techninis projektas, o kitąmet galėtų prasidėti statybos. Įgyvendinti šį projektą, vertinamą apie 170 mln. litų, be europinių pinigų, pasak Klaipėdos uosto vadovo, būtų neįmanoma.
Kad Šventosios uostas būtų patrauklus užsienio buriuotojams, būtina sukurti paslaugų kompleksą – restoranus, viešbučius, pramogų centrus. Itin svarbu nutiesti privažiuojamuosius kelius. Tai Palangos savivaldybei kainuotų apie 20-30 mln. litų.
„Jeigu savivaldybė neatliks jai priskirtų funkcijų, nesutvarkys to ką šiuo metu mes kalbam, tai tikrai to uosto ateitis yra beprasmė. Net neverta pradėti statyti uosto infrastruktūros“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Palangos meras sako, kad Šventosios uosto projektas svarbus kurortui. Miestelio gatvės, pagal savivaldybės galimybes, jau tvarkomos. Teigiama, kad uosto keliams bus prašoma ES paramos.
