Ar mažosios bendrijos nebus palaidotos po mokesčių antkapiu?

Nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti reikalavimas, kad už kiekvieną mažosios bendrijos narį būtų mokama valstybinio socialinio draudimo (VSD – 26,3 proc. minimalios algos) įmoka, remiantis VSD įstatymo pakeitimo nuostatomis. Taip pat nepriklausomai nuo to, kiek darboviečių dirba mažosios bendrijos narys ar kiek pajamų gauna įmonė, kiekvienam steigėjui reikės mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD – 9 proc. nuo minimalios algos) mokestį.

Pasak Dalios Matukienės, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkės bei Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentės, jei nuo Naujųjų metų įsigalios mažųjų bendrijų apmokestinimo tvarką keičiantis įstatymas, tai sukeltų griūčiai prilygstantį atoveiksmį.

„Verslininkams itin svarbu planuoti ilgalaikę ateitį, o tokia įstatymų kaita griauna pasitikėjimą valstybe, – įsitikinusi moteris. – Daug naujai įsteigtų mažųjų bendrijų pastaraisiais metais gavo lengvatines paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF), ir tik 2–3 proc. iš jų susiduria su finansinėmis problemomis. Tokie skaičiai rodo, kad mūsų šalyje kuriamas verslas yra itin aukštos kokybės, tačiau į tai neatsižvelgiama“.

D. Matukienės teigimu, per pastaruosius porą metų Lietuvoje įsteigta apie 6 tūkst. mažųjų bendrijų. Tad besikuriančių naujų verslų augimą Lietuvoje paskatino būtent ši prieš dvejus metus Ūkio ministerijos ir LSVVT iniciatyva sukurta nauja įmonių teisinė forma – mažoji bendrija.

Jeigu būtų priimti dabar svarstomi įstatymo pokyčiai, tai reikštų, kad kiekviena mažoji bendrija – net ir ką tik įsikūrusi – kas mėnesį turėtų mokėti per 360 Lt (VSD + PSD) už kiekvieną jai priklausantį narį, neatsižvelgiant į gaunamų pajamų kiekį.

„Mažųjų bendrijų nariai reguliarių pajamų dažnai negauna, o jei ir gauna, tai paprastai nebūna minimalią algą smarkiai viršijančios lėšos, – teigė D. Matukienė. – Dėl to, pritaikius naujuosius mokesčius, daugelį įmonių taptų naudingiau tiesiog uždaryti“.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyr. ekonomisto prof. Vaidievučio Geralavičiaus nuomone, susidaro įspūdis, kad valdžia vienokiu ar kitokiu būdu nori užgniaužti mažųjų bendrijų veiklą.

  „Nesuprantamas atrodo noras apmokestinti mažųjų bendrijų narius vien už tai, kad jie yra jų nariai. Viena vertus, tai diskriminuoja šią nuosavybės formą, nes UAB ar AB nariai vien už narystę mokesčių nemoka. Kita vertus, pažeidžiamas ir pats mokesčių kilmės principas, kuris sako, kad jie turi būti generuojami iš gaunamų pajamų. Tačiau mažųjų bendrijų nariai gali pajamų ir negauti“, – sakė V. Geralavičius.

Kaip vertėtų elgtis mažosioms bendrijoms?

Donatas Žiogas, Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“, direktorius, teigia, kad kitų metų su nerimu ypač laukia tos mažosios bendrijos, kurios dar negeneruoja tiek pajamų, jog kas mėnesį būtų pajėgios už kiekvieną narį mokėti VSD ir PSD įmokas. Jo nuomone, pasikeitus apmokestinimo tvarkai, galimi keturi mažųjų bendrijų elgesio modeliai.

„Visų pirma, įmonė galėtų stabdyti veiklą. Tai – ne bankrotas, bet neveiksnumas, kada nesudaromi ir nevykdomi jokie sandoriai ar atsiskaitymai su subjektais ir negaunamos pajamos, – sakė D. Žiogas. – Tačiau šis variantas tėra laikinas problemos atidėjimas ateičiai“.

Antras variantas – „supaprastinimas“. Kitaip tariant – mažoji bendrija stengsis mažinti narių skaičių, palikdama vieną arba porą jų, kitiems pasitraukiant. Tačiau, anot „Verslininkų namų“ direktoriaus, tai ne tik kad nepadėtų valstybei surinkti norimų lėšų, bet ir pamintų pačią mažųjų bendrijų esmę: tokios įmonės skirtos žmonėms, siekiantiems kurti didelių investicijų nereikalaujantį verslą, šeimos nariams ar draugams, o ne pavieniams asmenims.

„Dar viena galimybė – mažųjų bendrijų persitvarkymas į uždarąsias akcines bendroves. Kuo tai naudinga? Visiems nariams tapus akcininkais, prievolė mokėti VSD nėra taikoma, – pasakojo D. Žiogas. – Tačiau šiuo atveju reikalingas 10 tūkst. Lt pradinis kapitalas. Gerai, jei mažoji bendrija turi sukaupusi tiek lėšų, bet jei ne – tuomet, ko gero, tektų imtis paskutinio varianto – įmonę uždaryti“.

„Verslininkų namų“ vadovo teigimu, įstatymo pokytis yra ypač nedėkingas ką tik veiklą pradedančių įmonių atžvilgiu. Pastarosioms paprastai reikia pusmečio ar metų, kol pradedamas generuoti pelnas – dažnu atveju tenka kurti produktą ar paslaugą, kuri per dieną neatsiranda ir rinkoje lengvai neįsitvirtina. O blogiausia tai, kad dalis savarankišką veiklą pradėjusių gyventojų gali atsidurti darbo biržose kaip socialinių pašalpų gavėjai.

Siekdama palankesnių sąlygų smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti, LSVVT siūlo, kad mažosios bendrijos narys, neturintis socialinių garantijų (neapdraustas VSD) ir gaunantis bet kokio pobūdžio pajamas iš bendrijos, pirmąsias išsimokamas dvylikos minimalios mėnesinės algos dydžio pajamas privalėtų apskaityti kaip su darbo santykiais susijusias pajamas. Tai reiškia, kad VSD įmonė būtų apmokestinama tik tada, kai jau turėtų pakankamai pajamų jo išmokėjimui.

LSVVT siūlo mažųjų bendrijų narių apmokestinimo VSD įmokomis terminą pratęsti dar 2 m. terminui – iki 2016 m. gruodžio mėn. Per tą laiką turi būti apsvarstyti mažųjų bendrijų ir kitų verslo formų VSD įmokų tvarkos teisinio reglamentavimo variantai su smulkiojo bei vidutinio verslo atstovais, ieškant konstruktyvių sprendimų.

Iki šiol mažosios bendrijos steigėjas ir vadovas, dirbantis pagal civilinę sutartį, moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Taip pat – 15 proc. pelno mokestį arba 5 proc., jei įmonėje esančių darbuotojų skaičius neviršija dešimties žmonių, o gaunamos mokestinio laikotarpio pajamos – iki 1 mln. Lt. Mažoji bendrija, kaip ir kitos verslo formos, turi mokėti ir PVM tuo atveju, jeigu bendrijos apyvarta per pastaruosius 12 mėn. viršija 155 tūkst. Lt, arba užsienio valstybių narės iš įmonės įsigyja prekių daugiau nei už 35 tūkst. Lt per metus.