Maisto ar kitų vartojimo prekių paruošimas ir gamyba pagal „Halal“ (arabiškai – „teisėta“, „leistina“ islamo) standartą taikomas ne tik mėsos, bet ir kitų maisto produktų, kosmetikos, buities priemonių bei medicinos prekių gamyboje. Halal ženklas ant produkto etiketės plačiau atveria prekybos duris tam tikrose valstybėse.
„Halal kokybės sertifikavimas jokiu būdu nėra mados ar laikinumo dalykas. 2014 m. viduryje „Halal“ ir „Košer“ kokybės sertifikatus jau turėjo keliolika mūsų šalies įmonių“, – sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kokybės vadybos magistro programos vadovas profesorius Juozas Ruževičius.
„Halal“ sertifikato ženklas etiketėje vis glaudžiau tapatinamas su produkto saugumu, sveikumu, kokybe, netgi ekologija. Į verslą su islamo pasauliu aktyviai įsitraukė tokie pasaulinio garso gamybos ir paslaugų gigantai, kaip „McDonalds“, „Nestle“, „Unilever“, „L’Oreal“, „Colgate“, „Baskin Robbins“, „Campbell Soup“, „Tesco“, „Sainsbury's“, „Carrefour“ ir kt.
Pasak J.Ruževičiaus, lietuviai neturėtų apsiriboti „Halal“ sertifikatais tik mėsos gaminiams.
„Juk mes galime eksportuoti ir duoną, ir nealkoholinį alų bei ekologinius žemės ūkio produktus. „Halal“ maistas sudaro tik pusę pasaulinės „Halal“ produktų apyvartos. Labiausiai pagal šio sertifikato reikalavimus plėtojama kosmetikos, parfumerijos, asmens higienos prekių ir vaistų gamyba“, – pabrėžia prof. habil. dr. J. Ruževičius.
Islamo šalių rinka yra per daug pelninga, kad ją ignoruotų atitinkamų produktų gamintojai. „Halal“ prekių potencialūs vartotojai yra ne tik 1,9 mlrd. musulmonų, bet ir įvairių rasių ir religijų žmonės, kurie ieško švarių ir grynų produktų.
Prognozuojama, kad globali vien tik maisto produktų „Halal“ rinka 2018 metais pasieks 1600 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 80 proc. „Halal“ maisto produktų gaminama ne Islamo šalyse.
„Mes turime didelę neišnaudotą rinką ir naudodami tikslinio „Halal“ marketingo priemones galime tikėtis lietuviškų „Halal“ produktų eksporto bei platesnio realizavimo Lietuvoje. Dažnai dalyvauju užsienio konferencijose šiais klausimais ir galiu patvirtinti, jog verslininkams ir vartotojams šviesti turėtų būti skirta valstybės edukacinė veikla. Tik tokiu būdu Lietuva gali įveikti ir tą laikiną Rusijos embargą, ir turi didžiules perspektyvas ateityje“, – tvirtino J.Ruževičius.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Romas Jakubauskas pasakojo, jog „Halal“ sertifikatas patvirtina, kad toks maisto produktas atitinka visas svarbiausias islamo mitybos taisykles.
„Esminiai reikalavimai „Halal“ produktams – kad jų sudėtyje nebūtų jokių islamo draudžiamų medžiagų pėdsakų (vadinamų „Haram“ medžiagų) bei būtų užtikrinimas aukštas produktų higienos ir saugos lygis. Svarbiausi draudžiami produktai islamo religijoje yra kiauliena ir alkoholis, taip pat bet kokie sąlyčiai su šiais produktais“, – pasakojo R.Jakubauskas.
Religinio sertifikavimo tendencijos vis labiau paliečia eksportuojančias Lietuvos įmones. Tai rodo, kad šis sertifikavimas gali atverti platesnes duris į tam tikras šalis arba sertifikato neturėjimas – jas uždaryti.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su gerai Lietuvoje žinomomis įmonėmis užsiimančiomis miltinių produktų, paukštienos, greitai paruošiamų košių, pieninių ir kitokių ledų bei desertų, konservų, krabų lazdelių, žuvies ir mėsos produktų gamyba. Stengiamės įmonėms padėti pateikdami visus reikalavimus bei iš anksto įvertindami įmonės padėtį, ypač dėl žaliavų kokybės, jų tiekėjų ir kita“, – pasakojo R.Jakubauskas.
Priklausomai nuo įmonėje vykdomos gamybos ir produktų specifikos gali reikėti daryti didesnius ar mažesnius pokyčius vykdomuose procesuose. „Kosmetikos, kūno priežiūros priemonėse neturi būti alkoholio, konditerijos gaminiuose – gyvulinių riebalų, vaistų kapsulėse naudojama želatina pagaminta iš galvijų arba avių ir panašiai. Kai kurie produktai iš prigimties yra laikomi „Halal“ (vaisiai, daržovės, žuvis, medus ir pan.).
Pavyzdžiui, įmonėje, gaminančioje pieno produkciją, Haram kritinių taškų beveik nėra ir „Halal“ sertifikavimas dažniausiai nereikalauja daug investicijų. Todėl tokios įmonės gana paprastu keliu gali gauti „Halal“ sertifikatą ir atverti didesnes rinkas savo produkcijai“, – teigė įmones sertifikuojantis muftijus R. Jakubauskas.
Priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 d. bus galima gyvulius skersti ritualiniais tikslais. Mėsos gaminiams taikomi papildomi Halal specifiniai reikalavimai.
Ūkininkas ir verslininkas Vidmantas Jonika pasakoja, jog tam, kad skerdžiama mėsa galėtų būti paženklinta kaip „Halal“, gyvulys turi būti paskerstas neapsvaigintas, tam tikru būdu aštriu peiliu, kad greitai nukraujuotų, kadangi islamas draudžia musulmonams vartoti kraują.
„Skerdimas turi būti vykdomas laikantis tradicijos, jį turi atlikti musulmonų religijos atstovas. Ypatingas dėmesys skiriamas gyvulio gerovei užtikrinti, siekiama nesukelti streso. Tam naudojami ne kolektyviniai, o individualūs gardai, juose gyvuliai iš atskirų ūkių atskiriami vieni nuo kitų, kad nesistumdytų.
Čia jiems turi būti pašaro ir vandens. Tam, kad nesimatytų skerdienos, taip vadinamas „boksas“ atitveriamas užuolaida. Kalbant apie realizavimą, tai džiaugiamės, kad kitaip nei žydai, musulmonai suvartoja visas gyvulio dalis“, – patirtimi pasidalino V. Jonika, šiuo metu gyvulių verslą vykdantis Latvijoje.
