Eilinis Rusijos centrinio banko (CB) bazinės palūkanų normos (BPN) padidinimas tapo precedento neturinčiu žingsniu šiais metais. Reguliavimo institucija padidino ją 150 punktų – tai rekordas. Tuo tarpu dauguma ekspertų pasisakė prieš tokius CB veiksmus, kadangi nei rublio kritimo, nei infliacijos tai nesustabdys, o kreditai tikrai pabrangs.
Kaip neseniai papasakojo CB valdytojo pavaduotoja Ksenija Judajeva, Rusijos bankas neneigia, jog toliau gali griežtinti pinigų ir kreditavimo politiką. Paskutiniajame direktorių tarybos posėdyje spalio 31 dieną Rusijos bankas netikėtai priėmė sprendimą pakelti BPN iškart nuo 8 iki 9,5 procento. Tokio monetarinės politikos sugriežtinimo ekspertai nesitikėjo, prognozuodami, kad maksimalus BPN padidinimas gali būti iki 1 procento. „Daugiausiai mes tikimės, kad štai šitas priimtas nutarimas leis stabilizuoti infliacijos lūkečius, stabilizuoti infliaciją, ir toliau mes jau pereisim prie stabilių palūkanų normų arba prie jų mažinimo, tačiau dabartiniu metu aš neatmesčiau galimybės, kad veiksniai susiklostys taip, jog palūkanų normas teks dar didinti“, - paaiškino žurnalistams K.Judajeva.
Kaip sakoma oficialiame CB pranešime spaudai, sprendimą padidinti BPN reguliavimo institucija priėmė, mėgindamas pažaboti infliaciją.
Tokiu būdu sutramdyti kainų augimą Rusijos bankas mėgina jau ne pirmą kartą šiais metais. Kovą ir balandį CB dukart kėlė BPN, padidindamas ją nuo 5,5 iki 7,5 procento. Tuomet šį sprendimą aiškino noru sulėtinti kainų augimą „iki ne didesnio kaip 6 proc. lygio“. Paskui CB konstatavo, kad to padaryti neįmanoma ir liepą vėl 0,5 proc. pakėlė BPN – iki 8 procentų. Tokiu būdu reguliavimo institucija pamėgino sumažinti infliaciją iki 6-6,5 procento. Bet nepavyko. Kaip leidiniui „Gazeta.Ru“ sakė „Vnešekonombank“ vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas infliacija Rusijoje šiais metais bus 8,5 proc., o gal ir apie 8,7 procento.
Ir vis dėlto, ekspertai mano, jog nepaisant CB pareiškimo apie norus pažaboti kainų augimą pagrindinis BPN padidinimo tikslas šį kartą buvo rublio kritimo sulaikymas.
Pastaraisiais mėnesiais rublis dolerio ir euro atžvilgiu visą laiką pasiekdavo vis naujas istorines maksimalias vertes, o CB turėjo eikvoti valiutos rezervus jam palaikyti (kai kuriomis dienomis reguliavimo institucijos intervencijos siekdavo 50 proc.valiutų rinkos apyvartos biržoje). Tačiau CB intervencijos nepadėjo užkirsti kelio rublio kritimui, kitaip tariant, iš esmės Rusijos bankas tuščiai švaistė pinigus.
Kartu nesuprantama, kaip Rusijos bankas ketino sustabdyti rublio kritimą keldamas BPN.
Teoriškai BPN pakėlimas turi pritraukti į Rusijos rinką tarptautinį kapitalą, kurio turėtų pakakti, kad būtų patenkinta išaugusi valiutos paklausa. Valiutos įplaukimas savo ruožtu privestų prie rublio sustiprėjimo.
Tačiau dabartinį rublio kurso kritimą sukėlė užsienio sankcijos ir naftos kainų mažėjimas (tai patvirtino ir pats CB savo pranešime spaudai).
Šioje situacijoje keista tikėtis, jog BPN padidinimas iššauks kapitalo įplaukimą į Rusijos ekonomiką – investuotojai nelaiko Rusijos rinkos patrauklia, mano Kompleksinių strateginių tyrimų instituto (KSTI) ekspertai.
„Valstybiniai bankai ir kompanijos eksportuotojos, ypač tos, kurioms taikomos sankcijos, ir toliau kaups valiutą įsiskolinimams padengti, o užsienio investuotojai dabar nelaiko Rusijos rinkos patrauklia“, - CB sprendimą pakomentavo KSTI.
Rezultatas yra tas, kad rublio kurso kritimo sustabdyti nepavyko.Tai įtikinamai parodė pirmoji darbo diena po CB sprendimo padidinti BPN.
Akivaizdu, kad šis CB žingsnis skaudžiai smogs kreditavimui.
Palūkanų normų didinimo politika privedė prie to, kad kreditas tapo visiškai neprieinamas didžiajai daliai gamybos sferos šakų, įsitikinęs prezidento patarėjas regioninės ekonominės integracijos klausimais Sergejus Glazjevas. „Esant situacijai, kada nėra prasmės investuoti kreditą gamybai vystyti dėl to, kad pelningumas mažesnis už palūkanų normas, kapitalas pasitraukia iš gamybos sferos“, - pareiškė jis per radiją.
Dūmos Ekonominės politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Michailas Jemeljanovas būgštauja, kad BPN padidinimas pabrangins kreditus ir lems ekonomikos stagnaciją.
„Smarkus BPN pakėlimas gerokai sumažins pinigų kiekį ekonomikoje, ir kreditai taps brangūs. Šis Rusijos banko sprendimas varo ekonomiką į stagnaciją. Susidaro įspūdis, kad mūsų CB dalyvauja JAV sankcijose prieš Rusijos ekonomiką“, - sakė M.Jemeljanovas agentūrai „RIA Novosti“. Pasak jo, dėl šio nutarimo Rusijos įmonės negalės pasinaudoti naudinga devalvacija.
CB motyvacijos sako nesuprantantis ir Federacijos Tarybos ekonomikos komiteto vadovo pavaduotojas Sergejus Šatyrovas. Kaip jis pareiškė duodamas interviu agentūrai „RIA Novosti“, kada yra tam tikrų sunkumų, į pramonę turi eiti pigūs pinigai – „tai ir atlyginimai, ir darbo vietos, ir konkurencingumas“. Anot jo, finansinių išteklių prieinamumas taip pat yra svarbus importo pakeitimui.
Tiesa, CB pamėgino nuraminti verslininkus. „Mes tikimės, jog tokios priemonės prives prie to, kad infliacija stabilizuosis greitai, todėl bazinės palūkanų normos padidinimas turės įtakos palūkanų normoms trumpalaikiams laikotarpiams ir darys mažesnę įtaką palūkanų normoms ilgalaikiams laikotarpiams ir, atitinkamai, kompanijų investiciniams planams“, - paaiškino K.Judajeva.
Beje, ekspertai taip nemano. „Atsižvelgiant į fondavimo didėjimą, greičiausiai, pabrangs visi kreditai, tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai“, - sako ekonomistas profesorius Vasilijus Solodkovas.
„Alfa-bank“ vyriausiosios ekonomistės Natalijos Orlovos nuomone labiausiai nuo būsimos griežtos politikos kreditavimo srityje nukentės smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. „Palūkanų normos mažiau patikimiems paskolų gavėjams augo ir iki CB padidintos bazinės palūkanų normos, o dabar bankai gali jas padidinti dar 1-1,5 procento“ – mano N.Orlova. „Pas mus Rusijoje kaip tik nekovoja su smulkiu ir vidutiniu verslu: ir mokesčius didina, ir administracinį spaudimą. Dabar dar ir paskolų palūkanų normos padidės. Tik kaip tokioms kompanijoms išgyventi Rusijoje“, - stebisi V.Solodkovas.
